Priminsiu, kad praeitų metų spalio pabaigoje Karolis Januškas sugalvojo originalų būdą kovoti su pasakas menančiomis portalų antraštėmis. Įsidiegi šį plėtinį savo naršyklėje, atsiverti pirmą puslapį, pasirinkai straipsnį, sugalvojai jam naują antraštę, voila!
Jeigu tokių alternatyvių antraščių ne viena, visi, turintys savo kompiuteriuose šį plėtinį gali balsuoti, tada matoma tik pati populiariausioji.
Pirmaisiais mėnesiais internautai nemažai pasismagino redaguodami redaktorių išmonę. Priešingai nei būgštauta, internetuose nesidėjo nei nieko antgamtiško, nei amoralaus, tiesiog dažniausiai visoms Paolo Coelho aprašytoms gyvenimo situacijoms tinkamos antraštės būdavo pakeičiamas į mažiau egzotiškas, tačiau arčiau kūno, t.y. straipsnio turinio.
Pamažu, aišku, susidomėjimas šia naujove ėmė plėsti, ir nors vis daugiau žmonių įsidirgdavo šį triuką, vis mažiau aktyviai perrašinėdavo antraštes. Keista, kad būtent tokio blėstančio smalsumo fone šio triuko kūrėjo prisivijo pavėluota portalų redakcijų reakcija – iš jo buvo pareikalauta viską sustabdyti, kitaip...
Kitaip bus blogai. Kas ir kaip blogai – velniai žino, kadangi patys interneto portalai nepasivargino afišuoti savo pozicijos šiuo klausimu, atsiliepė tik užklausti straipsnį rašančio žurnalisto, tačiau ir tai dažniausiai atsišaudė standartiniais pakūkčiojimais apie iš reklamos prarandamas pajamas bei pažeidžiamas autorių teises į savo turinio nekraipymą. Žodžiu, elgėsi kaip tie politikai, kuriuos savo vedamuosiuose jie taip mėgsta dėti į šuns dienas.
Formaliai portalai yra teisūs. Nuosavybės teisė yra nuosavybės teisė. Visiškai nesvarbu, kam ji taikoma – amžinos vertės kultūros paminklui ar pagiringai žinutei, kurios rytoj neprisimins nei autorius, nei herojus, nei pusšimtis komentatorių, pareiškusių tokias pačias pagiringas nuomones. Pagaliau, kas vertingiau, paminklas ar žinutė, vėlgi yra subjektyvaus interpretavimo dalykas.
Tačiau tik formaliai. Daug kas bandė kovoti su kitu velniškai populiariu naršyklės plėtiniu – AdBlock. Jis paprasčiausiai paslepia visas reklamas interneto puslapyje, tuo būdu dar tiesmukiškiau kirsdamas puslapio pajamas.
Ieškiniai vaisių nedavė, tačiau buvo atrastas kitas būdas. Ne viena ir ne dvi svetainės tiesiog ėmė slėpti savo turinį po išankstiniu perspėjimu – „matome, kad naudojate AdBlock. Kadangi mūsų darbas priklauso nuo pajamų, gaunamų iš reklamos, labai prašome sustabdyti šį plėtinį šiame puslapyje“. Ir tada vartotojas gali rinktis – ar jo alergija reklamai yra tokia didelė, kad jis nusispjaus ir eis ieškoti turinio kitur, ar jis vis dėlto sukas dantis ir paklus prašymui.
Apie tai, kad tradicinė reklama jau vis mažiau veikia tiek TV, tiek interneto terpėje, net nesinori rašyti. Tai ir taip jau aišku net senam nuvarytam kuinui, kurio šlovės dienos buvo dar iki-internetinėje epochoje. Todėl visi ir laužo galvas ties terminais „turinio rinkodara“, „rėmėjo turinys“ ir t.t. O jų visų esmė – turinį papasakoti taip įdomiai, kad skaitytojas jį prarytų nepaisydamas jo reklaminio pobūdžio.
Tuo tarpu čia buvo nueita pačiu lengviausiu ir, mano galva, kvailiausiu keliu. Šventa vieta tuščia ilgai nebūna. Atsiras kitų žmonių, kuriems kova su psichodelinėmis antraštėmis taps savotišku sportu. Sugalvos jie kitą plėtinį, žmonės jį siųsis, naudos ir juoksis.
Ir tada arba bus galima vėl siundyti autorius teisininkais, arba patiems įsidėti tokio pobūdžio prašymą: „Mielas skaitytojau. Pastebėjome, kad naudojate XYZ naršyklės plėtinį. Mūsų sukurtą turinį saugo įstatymai, todėl labai prašytume sustabdyti jį mūsų puslapyje“.
Pirma, tai būtų labai geras būdas patikrinti, kiek portalo turinys yra įdomus tiems žmonėms, kurie įsidiegė plėtinį. Jeigu nei vienas jų nepaklus prašymui – turim problemų su tam tikra auditorija. Antra, tai daug kultūringiau ir ramiau nei bandyti pjautis su interneto juokdariais, kurie, pripažinkim, visuomet laimės, nes jiems tai sportas, o ne verslas.
Ir, trečia, gal tai paskatins pamąstyti apie būdus susidraugauti su tokiais alternatyvių antraščių kūrėjais, pasikinkyti jų entuziazmą ir išmonę, o ne bandyti ją užtvenkti. Kadangi internete gali statyti bet kokias tvoras, tačiau jos visuomet bus apeinamos, peršokamos, o kartais tiesiog nugriaunamos.
Kokios nuosavybės teisės jas begintų.
