Naujas saugus sportas, kuriame galima lėkti 140 km/h

Kalbame apie bepiločių skraidyklių (dronų) lenktynių sportą, žinoma.

„Dronų sportas atsirado prieš trejus metus Australijoje, tarp radijo bangomis valdomų modelių entuziastų, – pasakoja vienas pirmųjų dronų sporto entuziastų Lietuvoje, judėjimo DroneRacing.lt įkūrėjas Paulius Vėželis, – Tuo metu jau pradėjo populiarėti fotografavimas dronais, kai šiais įrenginiais būdavo iškeliama kamera, bet minėti entuziastai sugalvojo, kad vietoje to, kad fotografuoti ir filmuoti, o paskui peržiūrėti vaizdą, galima prie drono montuoti mažą kamerą, transliuojančią vaizdą realiu laiku. Na, o jei turime realų vaizdą, tai jau galima ir lenktyniauti.“

P.Vėželis pasakoja, kad minėti australai rinkdavosi apleistame sandėlyje, lenktyniaudavo tarpusavyje, o galiausiai lenktynių vaizdo įrašą iš skriejančio drono perspektyvos publikavo „YouTube“.

Pirmųjų lenktynių vaizdas sulaukė tūkstančių peržiūrų, bet visa tai išpopuliarėjo tada, kai į australų „YouTube“ filmuką atsakė išradingi prancūzai, kurie nusprendė dronų lenktyniavimą stilizuoti „Žvaigždžių karų“ filmo maniera, lenktyniaujant miške. „Pačios lenktynės iš tiesų nebuvo kažkas labai stebuklingo, bet tais laikais stebėti miške dideliu griečiu šmėkščiojančias švieseles buvo tikrai įspūdinga, o dar puikiai suveikė ir „Žvaigždžių karų“ pavadinimas antraštėje, todėl šis video buvo peržiūrėtas porą milijonų kartų“, – šypsosi dronų lenktynių pradininkas Lietuvoje.

Pasak jo, taip viskas ir įsibėgėjo – atsirado amerikiečiai, pradėję kurti „YouTube“ kanalus, pilotus-personažus, taip pat atlikinėti dronais įvairius triukus. „Ir amerikiečiai nebūtų amerikiečiai, jei jie nebūtų pabandę to komercializuoti: 2015-aisiais įvyko pirmosios oficialios varžybos stadione, pavadintos „Nacionaliniu Amerikos čempionatu“, kuriame dalyvavo apie 100 amerikiečių pilotų bei keletas užsienio svečių“ – pasakoja P.Vėželis.

O vėliau, 2016-aisiais, įvyko Dubajaus lenktynės „World Drone Prix“, kurių priziniam fondui Jungtinių Arabų Emyratų šeichas skyrė milijoną dolerių (ir dar porą milijonų – paties renginio organizavimui), kuriose pirmą vietą laimėjo 15-metis britas Luke’as Bannisteris, namo išsivežęs ketvirtį milijono JAV dolerių. „Realiai tai ir tapo faktiniu dronų sporto legitizavimu, nuo šio renginio tai įsitvirtino kaip rimtas – ir pelningas – sportas“, – teigia P.Vėželis, pats stebėjęs varžybas Dubajuje.

Pasak dronų entuziasto, dabar jau egzistuoja nacionaliniai įvairių šalių čempionatai, privačios lygos, komerciniai (ir nekomerciniai) žaidėjai. Pagal naujosios sporto šakos populiarumą dabar pirmauja amerikiečiai, antroje vietoje yra pietų korėjiečiai, kurie 2020-ųjų Olimpinėse lenktynėse planuoja pristatyti lenktyniavimą dronais kaip parodomąjį sportą, o trečioje vietoje – australai.

Paklaustas apie Lietuvos poziciją šioje srityje, P.Vėželis teigia, kad lietuviai čia nėra visiški pradinukai: pernai jau vyko oficialios europinės lygos varžybos, kuriose dalyvavo ir svečiai ir kitų šalių, o pagal bendruomenės dydį lietuviai smarkiai lenkia tiek latvius, tiek estus: lenktyninius dronus turi daugiau nei šimtas lietuvių, o tai yra dvigubai daugiau nei latvių ir estų, juos kartu sudėjus.

Kas įdomu, dronų entuziastų yra ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose.

Kalbant apie lietuvių dronų pilotų reitingą pasaulio mastu, P.Vėželis sako, kad tai sunku vertinti, nes viskas nuolat keičiasi: „Kai pasižiūrime į savo filmuotus skrydžius, mes matome, kad jau dabar mes skraidome geriau, nei buvo skraidoma tose legendinėse lenktynėse Dubajuje. Bet kita vertus, tie, kurie tada lenktyniavo Dubajuje, dabar yra pasiekę lygį, kuris mums atrodo kaip fantastika, – pasakoja skraidyklių entuziastas. – Bet mes juokiamės, kad pats sporto naujumas yra labai geras dalykas: blogiausiu atveju žmonės skraido už tave ilgiau tik metus laiko, tad jei treniruojiesi kasdien, tai per metus turi galimybę išsilyginti“.

Paklaustas, kam dronų lenktynėms būtinas tiesioginis vaizdas, o neužtenka stebėti droną įprastai, iš šono, P.Vėželis paaiškina, kad tai leidžia daugiau matyti ir lengviau suvaldyti renginį – įtaikyti į vartus, užskristi už kampo, už medžio ar net ir už pusės kilometro nuo savęs.

Prakalbęs apie įrenginio valdymą, dronų entuziastas pastebi, kad jo valdymas galbūt kažkiek primena sraigtasparnio valdymą: viena ranka reguliuoji ir greitį, ir skrydžio aukštį, o kita – pasvirimus, kurie ir nulemia skrydžio kryptį.

O ar tai saugu? Juk vis dėlto – juk nors per solidų atstumą ir dar atskyrus trasą apsauginiu tinklu, bet vis dėlto iki pusės kilogramo sveriantis dronas lekia keliasdešimties kilometrų per valandą greičiu? Į tai atsakydamas P.Vėželis juokauja, kad jei traumos ir nutinka, tai… namuose, ant stalo – ten, kur montuojami ir tobulinami dronai: keičiami varikliai, propeleriai ir t.t. Ir čia dažniausiai nukenčia ne naujokų, bet būtent jau patyrusių pilotų pirštai – kai veteranai dėl jau įprastos rutinos pamiršta ar pradeda ignoruoti saugaus elgesio taisykles, ir netikėtai įsijungia vienas kuris variklis.

Ko reikia, norint pradėti užsiimti dronų lenktynėmis? „Drone Racing LT“ bendraįkūrėjo nuomone, jokių ypatingų sugebėjimų nereikia, nors greita reakcija, žinoma, būtina. Dar vienas iššūkis – gebėti orientuotis erdvėje vadovaujantis vien rega, nes skrydžio metu garsai pilotui paprastai nėra perduodami: „viską pasaulio fiziką turi suvokti vien akimis, nėra garso, o taip pat – judesio, pusiausvyros jausmo“.

Bet svarbiausia – laikas treniruotėms. O kalbant apie finansus – pasak entuziasto, jei gali skirti 500 eurų dronui, turėsi patį geriausią ir naujausią, koks tik yra rinkoje. Tiesa, į kainą neįeina papildoma įranga – valdymo pultas, papildomi akumuliatoriai (vienas šiuolaikinis akumuliatorius,deja, suteikia energijos tik keletui minučių skrydžio, tad pasiskraidymui reikia turėti bent kelis), o svarbiausia – akiniai, kurie gali kainuoti nuo 70 iki 600 eurų.

„Tad pradedantiesiems mes rekomenduojame droną, kurį gali susirinkti už kiek daugiau nei 100 eurų. Žinoma, papildomos įrangos poreikis išlieka“, – teigia P. Vėželis.

Ar dažnai kenčia dronai, kas lemia jų avarijas? „Žala patiriama kasdien, per kiekvieną pasiskraidymą. Iš dalies tai lemia piloto būsena – jei jis tą kartą piktas ir išsiblaškęs, dronas kentės, jei atsipalaidavęs ir gerai išsimiegojęs – žala bus mažesnė. Bet reikia suvokti, kad be žalos nebus ir progreso: jei aš mokausi per minimalų laiką įveikti sunkų posūkį, variantas įveikti tą posūkį maksimaliai saugiai neįmanomas. Tarpusavyje mes sakome – jei nori kažko išmokti, per dieną dronas turi bent porą kartų atsitrenkti į kliūtį.“

Dronų lenktynės – naujas sportas, bet jame jau pradeda suktis ir rimti pinigai. „Be minėto Dubajaus „World Drone Prix“, JAV vyko varžybos, kurių prizinis fonas buvo 200 000 JAV dolerių, šiemet pietų korėjiečiai paskelbė ir apie renginį su 50 000 dolerių priziniu fondu“, – aiškina „Drone Racing LT“ atstovas.

P.Vėželio nuomone, pragyventi vien iš profesionalių dronų lenktynių dar sunkoka, bet po truputį jau tampa įmanoma. Pavyzdžiui, JAV susikūrusi dronų lenktynių lyga žiūri nebe kaip į hobį, o kaip į televizijos šou: kuria labai gražiai apipavidalintas trasas įdomiose vietose, ten dirba didelės operatorių komandos. Toks projektas pernai gavo 14 milijonų investiciją, pirmasis sezonas pasiteisino, ir šiemet jie siūlo geriausiems pilotams atlyginimus.

„Asmeniškai pažįstu vieną britą ir vieną vokietį, kurie per mėnesį gauna nuo 1000 JAV dolerių tik tam, kad jie neskraidytų pas konkurentus, ir treniruotųsi. Dalys, dronai jiems teikiami nemokamai – ir jie net nėra patys geriausi pilotai“ – pasakoja lenktynininkas.

Žinoma, tokių sėkmės atvejų dar nedaug, bet visa tai auga: „Anksčiau vienintelis normalus pragyvenimo šaltinis šioje srityje buvo „YouTube“, o dabar jau gali siekti patekti tarp keliasdešimties geriausių pilotų“.

Tarkime, perskaitėte šį straipsnį ir užsinorėjote išbandyti . Nuo ko reikėtų pradėti?

„Mano pirmoji pažintis su dronais buvo mažytis aparatas už 40 eurų, – prisimena P.Vėželis, – Ir man labai patiko: porą dienų nuolat kraudavau ir skraidydavau, kraudavau ir skraidydavau – ir galiausiai pasakiau sau: gerai, aš turiu daug hobių, ir tam, kad pasitikrinčiau, ar dronai tikrai man patiks, turiu perskristi trasą, padarytą iš kėdžių kojų, sustatytų kampu. Jei perskrisiu – viskas, perku rimtą droną.“ Pašnekovas šypsosi, kad porą savaičių tai buvo labai sunku, bet galiausiai atsirado ir rimtas dronas, ir bendraminčiai, ir „Drone Racing LT“.

Pasak P.Vėželio, dronų lenktyniavimu geriausia pradėti nuo apsilankymo dronų entuziastų susirinkimuose: „Bent jau Vilniuje jie vyksta kas savaitę, kiekvieną ketvirtadienio vakarą, prie „Litexpo“ rūmų. Ateina gana daug naujų žmonių ir neretai būna, kad ateina vieną, antrą kartą, o trečią kartą sugrįžta jau su dronu.“

Nusipirkti ir susirinkti droną galima ir pačiam, pagal internete rastas ar klubo entuziastų rekomenduojamas nuorodas, o jei nesate tikras, ar toks hobis tikrai jums, ir nenorite iškart leisti visos būtinos sumos įrangai susipirkti, „Drone Racing“, bendradarbiaudami su Vilniuje veikiančia „Robotikos mokykla“ turi pasiūlymą: apie 100 eurų kainuojančius kursus, kurių metu dėstytojai pateiks visas būtinas dalis, pamokys, kaip surinkti droną ir, žinoma, kaip juo skraidyti. Jei kursantas mato, kad šis hobis vis dėlto ne jam, tuo viskas ir baigiasi, jei užsikabina – sumoka dar apie 300 eurų ir gali pasilikti droną sau.

„Dronų lenktynės, dronai – labai visapusiškas hobis. Čia gali išmokti konstrukcinius dalykus, kaip elgtis su lituokliu. Jei esi labiau linkęs programuoti – turi daug laisvės skrydžių valdiklių, parametrų konfigūravimui ir tobulinimui – čia daug kas kuriama atvirojo kodo principu. O pagrindinis dalykas: lenktynių azartas – nes tu 100 km/h greičiu leki kartu su draugais ir, priešingai nei automobilių sporte, taip lėkti dronais yra ir nepalyginamai pigiau, ir saugiau. O pastarasis dalykas ypač imponuoja dronų lenktynininkų draugėms ir žmonoms“, – juokiasi lenktynininkas.

Pašnekovas teigia, kad labai dideliu privalumu yra itin draugiška bendruomenė. „Taip, lenktynėse tai yra tavo konkurentai, bet už trasos ribų – draugai. Pavyzdžiui, kaip susipažinau su vienu iš „Drone Racing LT“ įkūrėjų: vaikščiojau pievoje ir ieškojau savo pamesto drono. Radau... bet ne savo. Netrukus prisistatė savininkas, atidaviau jam įrenginį, vaikštau, ieškau toliau ir matau, kad tas kitas žmogus irgi toliau vaikšto. Klausiu – tai kas atsitiko, ar dar ką pametei? O jis atsako – ne, tavo drono ieškau“.

Susitikti dronų lenktynininkus ir pamatyti realias varžybas bus galima gegužės 24-26 dienomis Vilniaus Katedros aikštėje, kur renginys bus organizuojamas po technologijų ir progreso konferencijos „Login 2017“ vėliava.