Planšetiniai kompiuteriai
Ar atsimenate laikus, kai pasirodė pirmieji planšetiniai kompiuteriai? Turbūt daug kas linktels galvą ir pasakys – o kaip gi, „iPad“. Iš tiesų tai ne, pirmieji planšetiniai pasirodė bent ketvertą dešimtmečių prieš Steve’ui Jobsui ištariant žodžius „ir štai kaip jis atrodo“. Pirmąkart pasaulis planšetinio kompiuterio koncepciją išvydo 1986 metais, Stanley Kubricko filme „2001: A Space Odyssey“. Ten astronautai valgydami žiūri televizijos laidą dideliuose įrenginiuose plokščiu ekranu, su keliais mygtukais apačioje.
Ar septintojo dešimtmečio ateities fantazija tapo realybe? Na, Tarptautinėje kosminėje stotyje „iPadų“ ar kitokių planšetinių kompiuterių nematyti – ir tokios viltys, kokios buvo dedamos į juos 2010-13 metais – kad jie sukrės visą išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir net televizorių rinką – nepasiteisino.
Bet nepaisant visko, planšetiniai kompiuteriai vis dar tebeegzistuoja. Turbūt dėl tos pačios priežasties, kodėl šalia kišeninių užrašų užrašų knygučių egzistuoja ir A5 dydžio bloknotai – nes ne visada, bet kartais tokie tikrai patogiau.
Skaičiukai
Ir štai šioje rinkoje dalyvauja ir „Huawei“, dar praėjusiais metais pristatę, o šiemet Lietuvoje pradėję prekiauti „MatePad Pro“ ir keliais jo priedais: dėklu-klaviatūra ir išmaniuoju pieštuku.
„MatePad Pro“ – 10,8 colių (27,5 cm) įstrižainės planšetinis kompiuteris. Pakankamai plonas, patogių proporcijų ir dydžio, tikrai malonus laikyti rankose (ir dar lengvas, 460 g). Aliumininis korpusas, 1600x2650 raiška, „Kirin 990“ lustas, 6GB RAM, 128 GB vidinės atminties, yra stalčius SIM ir „nano memory“ kortelėms. 7250 mAh baterija, greitasis 40W krovimas, greitasis 15W bevielis krovimas ir atvirkštinis bevielis 7,5W krovimas. Rankose laikyti patogu ir malonu (tiesa, su dėklu-klaviatūra jausmas jau kitoks. Ne blogesnis, bet kitoks).
Vienguba 13 MP F 1.8 galinė ir 8 MP F 2.0 priekinė kameros (bet ne „Leica“, kaip flagmanų atveju). GPS, akcelerometras, giroskopas, kompasas ir artumo jutiklis.
Na ir „Android 10“ su EMUI 10.1 – bet be „Google Play services“.
Pirmasis kontaktas
Taigi, krapštau planšetinį kompiuterį, pieštuką „M-Pencil“ ir klaviatūrą iš pakuočių (pastarieji du – atskirai parduodami priedai, į bazinį „MatePad Pro“ komplektą įeina tik kroviklis ir laidas). Su paties planšetinio kompiuterio pajungimu problemų nėra. Tačiau kaip elgtis su pieštuku?
Bakst bakst į ekraną. Hm, nieko. Greičiausiai pieštukas bus nusėdęs? Gerai, o kaip jį įkrauti? Negi teks išduoti principus „tikri vyrai instrukcijų neskaito“ ir „jei įrenginys gerai suprojektuotas, jam jokių instrukcijų nereikia“?
Hm. Kažkur viena ausim lyg girdėjau, kad pieštukas turi įsikrauti bevieliu būdu. O čia dar ir „MadePad Pro“ palaiko atvirkštinį krovimą (angl. reverse charging, kai krovikliu tampa pats įrenginys). Imu įvairiais būdais dėlioti pieštuką ant planšetinio kompiuterio ekrano – bet niekas nevyksta. Tiesa, vienas ekrano kampas lyg ir turi magnetinę trauką, bet… pasiduodu ir einu ieškoti instrukcijos.
Kuri, pasirodo, duotame testuoti modelyje vien kiniška. Aišku, trauktis telefoną ir žaisti su „Google Translate“ ar „Microsoft Translate“ – bet bus paprasčiau tiesiog pasižiūrėti „YouTube“ – juk tikrai yra ir daugiau tokių žioplų vartotojų, kaip aš.
Ir siekdamas paimti planšetės, kurioje planuoju atsidaryti „YouTube“ (gi didesnis ekranas!), kažkaip stumteliu pieštuką prie vienos jo briaunos o šis… ten prilimpa! Bingo! Pasirodo, pieštuko krovimo modulis įrengtas vienoje konkrečioje briaunoje.
Kurią būčiau atradęs iškart, jei būčiau pradėjęs jungti abu priedus nuo klaviatūros – nes įstačius planšetinį kompiuterį į jo dėklą/klaviatūrą, pieštuko krovimo briauna natūraliai atsiranda kaip tik viršuje.
Beje, nors pieštukas ir, atrodo, kraunasi, vis dėlto nėra žymių, kad jis bandytų programiškai poruotis su „MatePad Pro“. Na, tiek to – gal dar nepakankamai įsikrovęs.
Tačiau tas pats vyksta ir su klaviatūra. Maigau taip ir anaip, įdedu ir išimu planšetinį kompiuterį iš jo dėklo – jokio programinio kontakto, klaviatūra tarsi mirusi.
Ir tik kažkaip atsitiktinai eilinį kartą atitraukus ir grąžinus įrenginį į dėklą-klaviatūrą, kontaktas įvyksta. Ir vienu metu per „Bluetooth“ prie „MatePad Pro“ puola jungtis ir pieštukas, ir klaviatūra. Nuo to laiko problemų nebekyla, tik pirmasis pajungimas kažkodėl buvo problematiškas.
Produktyvumas: klaviatūra
Atrodytų, kam reikalinga klaviatūra? Žinoma, išspausti iš produkto maksimalų jo produktyvumą. Ar labai pavyko tai padaryti su „MatePad Pro“ dėklu-klaviatūra?
Negaliu sakyti, kad taip. Klaviatūra labai maža, iš esmės skirta vienai plaštakai. Teksto rinkimas pirmas dienas gaunasi lėtokas, nors vėliau greitėja.
Klaviatūra paspaudimų prasme patogi, mygtukai tikrai ne per maži – tik štai plaštakoms vietos mažai, lyg bandytum abiem rankomis groti (angl. finger tapping) ant ukulelės grifo. Užtat klaviatūra leidžia atlošti patį planšetinį, dviem kampais.
Tiesa, klaviatūrai nereikia jokio atskiro maitinimo ar pajungimo, ji prie „MatePad Pro“ ji prilimpa kaip ir pieštukas – magnetiškai.
Produktyvumas: pieštukas
„Huawei“ giriasi, kad „M-Pencil“ turi daugiau nei 4000 jautrumo spaudimui lygių. Manau, galėtų sakyti, kad ir 40 000, nes vartotojas vargu ar pajus daugiau nei 10. Bet matyti, kaip virtualaus pieštuko, plunksnos ar flomasterio linijos storis ar intensyvumas keičiasi nuo tvirtesnio ar silpnesnio fizinio pieštuko prispaudimo – tikrai smagu, malonu ir įdomu. Jautrumas irgi turbūt pakankamas, kad dailyraščio mokytis galėtum. Tik štai vis baisu subraižyti ekraną, stipriau spaudžiant pieštuką. Bet kiek bandžiau įžiūrėti po savaitės intensyvaus šiūravimo pieštuku – bent jau kol kas žymių ant ekrano nematyti. Tik pirštų žymės, kurios ant ekrano renkasi puikiai.
Beje, jei jau prakalbau apie dailyraštį – nežinau ar jo reikia mokytis man, ar automatiškai įdiegtai programėlei „Nebo for Huawei“ galbūt dar verta patrinti mokyklos suolą, nes su rašytinio teksto atpažinimu problemų dar tikrai yra: tekstas „Labas, tai yra Lrytas.lt testas“ buvo automatiškai atpažintas kaip „Labas, Tai tą y Lr tas.lt test Jas“. Čia turint omenyje, kad lietuvių kalbos modulis – įdiegtas.
Apibendrinant – pieštukas tikslus, greitas ir tikrai patogus naudoti – kokioms schemoms ar gal net ir eskizams pasibraižyti tinkamas – tačiau rašytinio teksto atpažinimas, kaip ir visur kitur, dar stringa.
Bet užtat toks rinkinys planšetė+pieštukas kartais tikrai gali tapti išsigelbėjimu tėvams – kai reikia ilgesnį laiką kažkuo užimti nuobodžiaujantį vaiką. Pagalvokit patys – didelis ekranas filmukams ir nesibaigiantis piešimo bloknotas viename!
Produktyvumas: planšetinis kompiuteris
Pats „MatePad Pro“ veikia greitai, įmontuota garso sistema – geresnė (galingesnė ir su švaresniu garsu bei platesniu dažnių spektru) nei mano darbiniame kompiuteryje, baterija, turint omenyje tokio dydžio ekraną, laiko tikrai neblogai.
Kamera – na, ne stebuklinga (juk vis dėlto planšetė, ir ne pati brangiausia), bet tikrai daugiau nei patenkinama. Žinoma, stulbinančių naktinių kadrų nepadarysi, priartinimas tik skaitmeninis (ir iki 10x), bet kasdienėje darbinėje aplinkoje tiek visai pakanka. Filmavimas iki 1080 taškų raiška, vaizdo stabilizavimo nėra.
Pagrindinis trūkumas – taip, nėra „Google Play services“. Visiems įprastų „Android“ programėlių nėra, dirbti su „Google Drive“ tenka jungiantis per naršyklę, o dėl to komfortas (ir greitis) krenta labai stipriai. Tiesa, yra galimybė dirbti su „Microsoft Office“ ir naudotis jo debesimi (bet pvz. „One Drive“ programėlės nėra). Tik tai nėra nemokama.
Na o koks gi tas eksperimentas, minimas antraštėje? O gi visa ši dagiau nei 9000 spaudos ženklų apžvalga yra surašyta pačiu įrenginiu, naudojant jo priedą-klaviatūrą (ir šiek tiek – pieštuką. Bet šį teko netrukus mesti, nes jis – tikrai ne ilgiems tekstams).
Beje, tokį eksperimentą darau nebe pirmą kartą – ir sunkiausia rašyti įrenginio apžvalgą juo pačiu buvo bene pirmojo „Samsung Note“ atveju, kuris nors ir buvo didelis, vis dėlto iki patogaus rašymo juo buvo toloka. O įdomiausia buvo apžvelginėti „androidinį“ jutiklinį „Sony“ projektorių: rašai, o tiek programos langas, tiek virtuali klaviatūra projektuojama tau tiesiai ant stalo. Nelengva, visiškai nepatogu – bet užtat kaip įdomu!
„Huawei MatePad Po“ su klaviatūra, reikia pripažinti, buvo patogiausias iš tokių neįprastų (ir būkim atviri, ne pačių patogiausių) eksperimentų. Ir kaip galbūt pastebėjote, apžvalgos pradžioje sakiniai buvo trumpi ir glausti, bet ilgainiui išilgėjo: pirmas dvi bandymo dienas buvo nelengva, bet apie trečią reikiami refleksai jau pradėjo formuotis.
Tad ar toks priedas gali atstoti tradicinį nešiojamą kompiuterį? Ne, daryti reportažo „MatePad Pro“ su tokia klaviatūra į renginį nesivežčiau. Bet į susitikimą su kokiu pašnekovu, kur užtenka pasižymėti pastabas, ar dar ir pasipaišyti kokias nors schemas – taip, tokiems dalykams įrenginys puikiai tinkamas.
O dar ir vaikai lieka patekinti nezirziančiais tėvais, kad reikia taupyti piešimo popierų.
