Tačiau atsarginio duomenų centro ministerija neturi, rašo portalas 15min.lt.
Ministerijos valdomų sistemų veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose numatyti galimi jų neveikimo laikai, svyruojantys nuo šešiolikos iki dvidešimt keturių valandų.
„Informacinių sistemų sutrikimų yra buvę, tačiau jie niekada nebuvo susiję su gamtos reiškiniais ar jų padariniais ir visada būdavo pašalinami laikantis numatytų terminų. Suprantama, kiekvienas informacinės sistemos sutrikimas sukelia nepatogumų, tačiau instituciniai pajėgumai leisdavo šiuos atvejus suvaldyti profesionaliai ir nepakenkiant veiklos kokybei“, – rašoma portalui pateiktame institucijos atsakyme.
M. Pareščius: valstybė turėtų statyti bent du duomenų centrus, o ne serverines
URM teigia, kad pagrindinis jos duomenų centras buvo įrengtas prieš keliolika metų, turi priešgaisrinės apsaugos sistemas ir yra įrengtas pastato žemutiniame aukšte specialioje kapsulėje, kuri nepaveiki gamtos reiškiniams ar jų padariniams. Ministerija taip pat atskirai saugo rezervines duomenų kopijas, tačiau atsarginio serverio neturi.
Diskusijas apie viešojo sektoriaus požiūrį į informacinių sistemų patikimumą paskatino avarija Registrų centro serverinėje ir su tuo susiję e. sveikatos sutrikimai.
Po liepos 20 dienos liūties Vilniuje, užliejus Registrų centro serverines, iš rikiuotės išėjo šios valstybės įmonės teikiamos paslaugos. Jos buvo atkurtos per kelias dienas, tačiau e. sveikatos sistemos atstatymas užtruko daugiau nei savaitę.
Susiję straipsniai
Kitas Registrų centro valdomas sistemas pavyko atkurti greičiau, nes jos turėjo rezervines duomenų bazes kitose vietose. E. sveikatos sistema tokios neturėjo, todėl jai atkurti prireikė aštuonių dienų.