Apie prekės ženklus ir netikėtumus
Kai pagalvoji, prekės ženklas yra labai įdomus darinys. Tai – tarsi pavardė, kuri vis dėlto tampa savotišku vardu. Bet taip yra ir su žmonėmis: kai sakome „Kernagis“, pirmiausia galvon šauna garsusis Lietuvos bardas, o ne politikas ir inžinierius, irgi turintis tokią pavardę. Kai sakome „Brazauskas“, pirmiausia turbūt įsivaizduojame prezidentą, o ne krepšinio teisėją ar žurnalistą ta pačia pavarde.
Lygiai taip pat yra ir su technologijų pasauliu. Juk, tarkime, „Samsung“ visiems pirmiausia asocijuojasi su telefonais, televizoriais ir kitokia buitine elektronika – ir turbūt retas pasakytų, kad šis prekinis ženklas dar prieš 10 metų reprezentavo ir antrą pagal dydį laivų statybos verslą. Kaip ir „Asus“ absoliučiai daugumai asocijuojasi su kompiuteriais, ir mažai kam – su išmaniaisiais telefonais.
Bet „Samsung“ tikrai stalo laivus, „Asus“ – gamina išmaniuosius telefonus, o „Huawei“ – ne tik pastaruosius ir tinklo įrangą, bet ir nešiojamus kompiuterius. Ir apie paskutinį vieną tokį pavyzdį čia ir pakalbėsime.
Vaizdai ir skaičiai
„Huawei MateBook X Pro“ priskiriamas „premium“ klasei. Taip ir atrodo: tamsus matinis aliuminio korpusas turi kažką kosmiško, tokį įspūdį sustiprina ir blizgus 13,9 colio (35,3 cm) įstrižainės ekranas (beje, tikrai gražiai atrodantis ir išjungtas).
Beje, dėl ekrano blizgumo – pats tokių nemėgstu ir būgštavau, kad „MateBook X Pro“ ryškioje saulėkaitoje nepavyks normaliai naudotis (testams gavau jį kaip tik išeinant į atostogas), bet baimės nepasiteisino: nors ir blizgus, ekranas yra ryškus ir juo tikrai patogu naudotis net ir sėdint plynos pievos viduryje, vidurdienį plieskiant saulei. Tiesa, atspindžiai kartais trukdo, ypač kai ekrane – dinaminis turinys (pavyzdžiui, žaidimas).
Kas iškart krenta į akis – ekranas yra ne šiems laikams jau įprasto 16:9 santykio, bet klasikinio 3:2. Ir žiūrint į tokį, apima keistas jausmas – juk dešimtis metų gyvenome su tais beveik-kvadratiniais monitoriais, o po nepilnų poros dešimtmečių, paleistų prie ištęstų ekranų, vėl reikia pratintis prie klasikos. Ypač keistas jausmas apima žaidžiant žaidimus.
Beje, ekranas dar ir jutiklinis – palaiko iki dešimties prisilietimo taškų vienu metu (įdomu, kam tiek reikia?) ir turi apsauginį sluoksnį nuo pirštų atspaudų rinkimo (kuris šiek tiek net ir veikia. Bet vis dėl to ne tiek, kiek turbūt norėjo gamintojai ir pageidautų vartotojai).
„Huawei“ berods giriasi, kad šis kompiuteris turi mažiausią korpuso ir ekrano santykį iš visų nešiojamųjų kompiuterių: 91 proc. Tenka pripažinti, kad tas tarpelis tarp ekrano ir korpuso krašto vizualiai tikrai atrodo plonytis.
„Premium“ klasę išduoda ir kompiuterio specifikacijos: 10 kartos „Intel Core i7“ procesorius, 1TB SSD vidinės atminties, 16 GB RAM. Keistokai čia tik atrodo žemesnės nei vidutinės klasės, vos 2GB „Nvidia GeForce MX250“. Na, bet tiek „Witcher 3“, tiek „Halo“, tiek „Far Cry Primal“ pažaisti visai pavyko.
Žinoma, žaidžiant kompiuteris kaista, ir kaip reikiant – ir kadangi korpusas metalinis, tai šiluma išsisklaido po visą korpuso pagrindą, tad laikyti kompiuterį ant nuosavo kūno (tarkime, kelių, dėvint šortus) nėra itin malonu.
„MateBook X Pro“ įmontuota 4 garsiakalbių sistema – tikrai nebloga: tikrai pavyksta imituoti erdvinį garsą, jis sodrus ir net užstačius maksimaliu garsu nesijaučia akivaizdžių perkrovų. Dar sako, yra ir keturi mikrofonai.
Smagiai atrodo ir kamerytė, paslėpta klaviatūroje ir spustelėjus išlendanti tarsi prabangių devintojo dešimtmečio sportinių automobilių lempos. Taip išspręstas ir saugumo/privatumo klausimas – net jei piktavaliai ir prasiverš iki jūsų kameros, jei ji bus korpuse, jie nieko nematys. Ir nereikia žaisti su kameros užklijavimu.
„Huawei share“
Turbūt įdomiausia šio nešiojamojo kompiuterio funkcija – „Huawei Share OneHop“. Grubiai tariant, tai NFC/Bluetooth ryšys tarp „Huawei“ telefono ir „MateBook X Pro“ kompiuterio.
Kompiuteryje įjungi „Bluetooth“, telefone – NFC, prilieti telefoną prie pažymėtos vietos kompiuteryje (į dešinę nuo jutiklinės „pelės“ aikštelės), suporuoji įrenginius – ir voila!
Realybėje tai veikia taip: telefone atsidarai galeriją telefone, joje – nuotrauką (ar pasižymi kelias) ir priglaudi telefoną prie kompiuterio. Pasigirsta garsas, primenantis trumpą siurblio įjungimą, ir telefone buvusi nuotrauka atsiveria telefono ekrane (bei automatiškai yra nukopijuojama į „Huawei Share“ direktoriją kompiuteryje). Ir į visa tai integruota dar ir teksto atpažinimo (OCR) funkcija – tiesa, ne itin gerai besitvarkanti su lietuvių kalba.
Lygiai taip pat viskas veikia ir atvirkštiniu būdu – atsidarai nuotrauką ar kitą vaizdinį failą kompiuteryje, priglaudi telefoną – ir failas parsiunčiamas į telefoną.
Funkcijos aprašyme teigiama, kad taip galima persikėlinėti „dokumentus“, bet realybėje tai pavyko tik su nuotraukomis ir filmuotais failais – kompiuteryje atsiverti telefone esančio *.PDF ar *.DOCX failo „MateBook X Pro“ nepavyko.
Na o didžiausias patogumas – šitaip susiejęs savo „Huawei telefoną“ su kompiuteriu, kompiuterio posistemėje „PC Manager“ matai bei turi prieigą prie visų savo telefone saugomų vaizdo failų. Jokių laidų, jokių junginėjimųsi per tikrai erzinančią „HiSuite“.
Beje, taip per „Huawei Share OneHop“ telefonu galima net įrašinėti vaizdą, matomą kompiuterio ekrane (angl. screen recording) – bet tik iki 60 sekundžių.
Didžiausias trūkumas
Be visų šitų dalykų – dar ir itin maloni liesti bei spausdinti pašviečiama klaviatūra, gana lengvas bendras kompiuterio svoris (rašo, 1,33 kg), nėra pridiegta jokių nereikalingų programų (angl. bloatware) ir piršto atspaudo skeneris, įrengtas tikrai logiškoje vietoje – ant įjungimo mygtuko. Be to, dėl kompiuterio plonumo ir metalinio korpuso itin malonu laikyti jį rankose ir uždarytą (kai nekarštas).
Na ir krovimas – „MateBook X Pro“ įkraunamas ne tradiciniu nešiojamo kompiuterio krovikliu, bet 65W krovikliu, panašiu į telefonų kroviklius (tik gerokai drūtesniu). Tai yra, „galva“ jungiama į elektros lizdą, o kompiuteris prie jos jungiamas USB-C laidu. Tiesa, išėjimas iš kroviklio yra taip pat USB-C tipo, tad teks tampytis ir specialų laidą, kurio abu galai yra USB-C.
Bet čia jau priartėjome ir prie didžiausio šio modelio trūkumo. Taip, kompiuteris lengvas, gražus, patogus, komfortabilus – bet jis turi labai mažai jungčių. Viena USB-A (ta klasikinė) ir dvi USB-C jungtys, iš kurių viena išnaudojama krovimui.
O nežinau kaip jums, bet man šiais laikais kompiuteryje reikia mažiausiai 3-4 USB-A jungčių. Viena klaviatūrai, viena pelei, viena išoriniams diskams ir dar kokio įrenginio pajungimui. Žinoma, galima žaisti visokiais daugintuvais (angl. hub), bet tai – problemos apėjimas, o ne sprendimas. Be to, tokiu atveju važiuojant kur nors į komandiruotę, reikia apsikrauti papildomu šlamštu, o jei dar tenka kompiuteriu dirbti ne patogiai pasidėjus jį ant stalo – išvis vargas.
Be to, „MateBook X Pro“ neturi nei HDMI, nei Ethernet lizdų. Tad prisijungimas prie tinklo – vien per „Wifi“, o ir papildomo monitoriaus prijungti įprastu bei lengviausiu būdu nepavyks.
Tad apibendrinant – tai gražus ir galingas kompiuteris (bei nepigus – apie 2000 eurų), bet tuo darbiniu žirgeliu… arba ne, verčiau sakyti – 4x4 visureigiu, tinkančiu tiek autostradai (patogiam darbo stalui), tiek bekelei (darbui kompiuteriu, laikant jį ant kelių sėdint kur nors konferencijų salėje ant nepatogių kėdžių ar net grindų, prisijungus išorinį mikrofoną ir kamerą, ir dar kaip nors iškreiptai) jis, deja nebus.
Na bet gal ne visiem pakankamai dažnai tenka važinėti darbine bekele? Gal kai kam tikrai arčiau gyvenimo būdo gražus ir galingas kabrioletas su odinėmis sėdynėmis, apdovanotas naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis? Arba gal kas nieko prieš turėti ir abu? Tik štai tokiu atveju be „MateBook X Pro“ reikės ieškotis ir kažkokio kito automo… tfu, kompiuterio.
