Televizoriai auga, o būstai – ne?
Kaip pasakoja M. Jakubauskas, dar pernai 115 colių televizoriai buvo didelė technologinė naujiena, tačiau šiandien gamintojai jau siūlo net 136 colių modelius – juos galima užsisakyti ir Lietuvoje.
„Įdomiausia tai, kad didelės įstrižainės televizorius tampa nebe nišiniu pirkiniu, Matome, kad 77, 85 ar net 98 colių televizoriai vis dažniau kabinami standartiniuose butuose“, – pasakoja M. Jakubauskas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ir pernai, ir užpernai vidutinis būstas Lietuvos mieste siekė maždaug 65,8 kv. m.
Susiję straipsniai
„Anksčiau buvo manoma, kad didelį televizorių reikia žiūrėti iš labai didelio atstumo. Ir iš tikro buvo laikai, kai buvo labai svarbu parinkti tinkamą įstrižainę. Beje, tuo metu labai gajus buvo mitas apie tai, kad žiūrint didelį televizorių teks sukioti galvą. Žinoma, žmogaus regėjimo laukas yra gerokai platesnis nei ekranas, tad šis mitas greitai buvo paneigtas per praktiką“, – sako vadovas.
Įtakos turi ir nuovargis nuo mažų ekranų
Ekspertas pabrėžia, kad visgi renkantis televizorių svarbiausia – ne įstrižainė, o vaizdo kokybė. Būtent ji lemia, kokio dydžio ekraną apskritai verta pirkti.
„Kai turėjome kineskopinius, o vėliau – skirtingos kokybės LCD ekranus iš tikro svarbi tema buvo mėlyna šviesa, akių nuovargis – kiek ilgai galime žiūrėti televizorių nevargindami akių? Šiuo požiūriu dabar gerėjanti vaizdo kokybė reiškia ne tik ryškesnį, labiau įtraukiantį vaizdą, bet ir tai, kad nebėra „sniegų“, neaiškių kontūrų ir kitų akis varginančių dalykų.“
Dabar ekranų technologijos tampa draugiškesnės žmogaus akiai. „Pavyzdžiui, RGB technologija – tai naujas foninio apšvietimo principas. Jo esmė ta, kad šviesos šaltinis atskirai generuoja raudoną, žalią ir mėlyną spalvas. Tai leidžia pasiekti ne tiek ryškesnes, kiek natūralesnes spalvas, geresnį jų tikslumą“, – pasakoja M. Jakubauskas.
Šie technologiniai pokyčiai keičia ir vartotojų įpročius – didelis televizorius vis dažniau tampa atgaiva nuo nuolat rankose laikomų telefonų bei planšečių ekranų. „Panašu, atsiranda tam tikras nuovargis nuo mažų ekranų. Girdime, kad šeimos su mažais vaikais vis dažniau renkasi didesnį kokybišką televizorių kaip geresnę alternatyvą telefonui“, – pastebi ekspertas.
Planuotis žiūrėjimo zoną vis tik būtina
Tad kokie šiandien yra televizorių gamintojų bei ekspertų rekomenduojami atstumai tarp televizoriaus ir žiūrovo akių? Viena dažniausiai naudojamų formulių: ekrano įstrižainę padauginti iš 1.2. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, vartotojų itin mėgstamus 75–77 colių televizorius patogiausia žiūrėti iš maždaug 2,3–2,4 metrų atstumo.
„Beje, net didelėse svetainėse žmonės paprastai susikuria žiūrėjimo zoną, kuri dažniausiai yra apie 3,5–5 metrus, o ne 10 metrų, nors plotas tą leistų. Na, o jeigu norime „kino salės“ patirties, 4 metrų žiūrėjimo atstumui galima planuoti įsigyti, pavyzdžiui, apie 98 colių televizorių, ir turėsime tikrai išskirtinį variantą“, – pasakoja pašnekovas.
Ar tai reiškia, kad didesni televizoriai jau gali pakeisti projektorius tiems, kas siekia susikurti kino patirtį namuose? „Žinoma, projektorius vis dar leidžia sukurti gerokai didesnį vaizdą ir turėti 150 ar net 200 colių ekraną. Tačiau kalbant apie vaizdo ryškumą, kontrastą ir spalvų natūralumą, šiandien kokybiškas, didelės įstrižainės televizorius dažniausiai turi pranašumą. Be to, kokybiški projektoriai dažnai kainuoja panašiai arba net daugiau nei didelės įstrižainės televizoriai“, – sako buitinės technikos bei elektronikos tinklo produktų vadovas Mindaugas Jakubauskas.