Tyrėjų duomenimis, aukšta perdegimo rizika pasižymi maždaug kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus.
VU mokslininkų atliktas tyrimas taip pat parodė, kad atpažinti perdegimo riziką nėra paprasta – tik kiek daugiau nei pusė žmonių, manančių, jog patiria perdegimą, iš tiesų priklauso aukštos rizikos grupei.
Pasak vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenei vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.
Mokytojų perdegimas tampa vis didesnė problema: atsakė, kaip padėti
„Norėjome suprasti situaciją. Pamatę, kad Lietuvoje perdegimo rizikos lygis yra vienas aukštesnių pasaulyje, toliau tęsėme tyrimus siekdami suprasti, ką patiria perdegimą išgyvenantys žmonės, kaip jie atpažįsta pirmuosius simptomus ir kas paskatina kreiptis profesionalios pagalbos, o kas nuo to sulaiko“, – pranešime cituojama J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Todėl VU mokslininkai pritaikė Lietuvai vieną plačiausiai pasaulyje naudojamų perdegimo rizikos vertinimo metodų. Atsakius į keliolika klausimų, testas nustato asmeninį perdegimo rizikos lygį ir pateikia rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.
„Maža perdegimo rizika rodo, kad darbuotojui pavyksta suvaldyti darbe patiriamą įtampą, todėl svarbu ir toliau daryti tai, kas padeda: reguliariai ilsėtis, stebėti darbo krūvio pokyčius ir atkreipti dėmesį į nuovargio signalus. Vidutinė perdegimo rizika gali būti laikina būsena, susijusi su padidėjusia įtampa darbe ar asmeniniame gyvenime, tačiau jei tokia būsena užsitęsia ir nejuntamas palengvėjimas, siūlome apsvarstyti profesionalios pagalbos galimybę. Aukšta perdegimo rizika rodo, kad gali būti reikalinga profesionali pagalba“, – aiškino J. Lazauskaitė-Zabielskė.
VU tyrimai taip pat atskleidė, kad vieni ryškiausių aukštos perdegimo rizikos signalų yra prastėjanti koncentracija, dėmesio sutelkimo sunkumai ir atminties problemos.
Susiję straipsniai
Teigiama, kad dažniausi rizikos veiksniai yra tarpasmeniniai konfliktai, didėjantis darbo intensyvumas ir nuolatiniai pokyčiai organizacijose.
Anot mokslininkų, atsakyti į klausimyną užtrunka apie 15 minučių. Jį užpildžius darbuotojams pateikiamas individualus perdegimo rizikos įvertinimas ir rekomendacijos.