Tyrėjai iš vaisiaus vandenyse randamų kamieninių ląstelių
laboratorijos sąlygomis išaugino raumens, kaulinio ir riebalinio audinių,
kraujagyslių, nervų ir kepenų ląsteles. Mokslininkų nuomone, placenta ir
vaisiaus vandenys gali būti dar vienas kamieninių ląstelių, kurios, kaip
tikimasi, vieną dieną padarys perversmą medicinoje, šaltinis.
Tai taip pat būtų etiškai visiems priimtinas kamieninių ląstelių
šaltinis. Šios ląstelės dar paimamos iš kelių dienų amžiaus embrionų ir iš
suaugusių žmonių organizmų, bet pastaruoju atveju tai padaryti sunku.
Iš embrioninių ląstelių lengviausia išauginti visų kitų tipų ląsteles,
tačiau vaisiaus vandenyse esančios kamieninės ląstelės šiuo požiūriu yra
antros pagal gerumą, sakė tyrimui vadovavęs dr. Anthony Atala iš Veik Foresto universiteto Medicinos mokyklos Regeneratyvinės medicinos instituto.
„Viliamės, kad tos ląstelės bus vertingas šaltinis audinių atkūrimui
ir dirbtinai auginamiems organams, - sakoma A.Atalos pareiškime. - Manau,
kad tos ląstelės turi daug galimybių kaip ir žmogaus embrioninės kamieninės
ląstelės“.
Tai reiškia, kad iš šių ląstelių galima išauginti bet kokio audinio
ląsteles - kraujo kūnelius, nervines, raumens ląsteles ir taip toliau.
Kamieninės ląstelės, randamos vaisiaus, kūdikio ir suaugusiojo audiniuose
bei kraujyje, jau būna iš dalies diferencijuotos, todėl mažiau pritaikomos.
Žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių naudojimas kai kuriose šalyse,
įkaitant Jungtines Valstijas, vertinamas prieštaringai.
JAV prezidentas George'as W.Bushas apribojo žmogaus
embrioninių kamieninių ląstelių tyrimą finansavimą iš federalinių lėšų, bet
mokslininkai šiems tyrimams gali naudoti privačius pinigus, o JAV Kongresas,
net prieš tai, kai jo kontrolė atiteko demokratams, planavo skatinti šiuos
tyrimus.
Žurnale „Nature Biotechnology“ A.Atala ir jo kolegos aprašo, kaip
septynerius metus tikrino šių ląstelių savybes.
„Dešimtmečius buvo žinoma, kad tiek placentoje, tiek vaisiaus
vandenyse būna įvairių ląstelių pirmtakių iš besivystančio embriono,
įskaitant riebalinio, kaulinio ir raumeninio (audinių ląstelių pirmtakes)“,
- sakė A.Atala.
„Iškėlėme klausimą: „Ar yra tikimybė tarp šių ląstelių ... surasti
tikrų kamieninių ląstelių?“ Atsakymas yra „Taip“, - nurodė jis.
Mokslininkai savo tyrimams naudojo nebereikalingus mėginius, paimtus
atliekant amniocentezę - tyrimus, kurių metu tikrinama, ar vaisius nėra
apsigimęs.
Minimos ląstelės į vaisiaus vandenis patenka iš vaisiaus, kuris
įtraukia, o paskui pašalina tuos vandenis, žurnalistams sakė A.Atala.
Bandymai su pelėmis parodė, kad iš šių kamieninių ląstelių galima
išauginti nervines ląsteles, kuriomis galima pakeisti pažeistas smegenų
ląsteles, ar kaulinį audinį.
Kaip ir embrioninės kamieninės ląstelės, šios ląstelės laboratorijos
sąlygomis gali gyventi metų metus, o „normalios“, jau išsidiferencijavusios
organizmo ląstelės po kurio laiko miršta.
Jas lengviau auginti nei žmogaus embrionines kamienines ląsteles, be
to, ne taip kaip embrioninės kamieninės ląstelės jos gerybinio auglio
teratomos, pridūrė A.Atala.
Pasak jo, 100 tūkst. iš vaisiaus vandenų paimtų kamieninių ląstelių
mėginių bankas teoretiškai galėtų aprūpinti 99 proc. JAV gyventojų
genetiškai persodinti tinkamais audiniais ir organais.
„Tai pirmieji darbai, - perspėjo A.Atala. - Tik po kelerių metų
išbandysime tai su kokiu nors pacientu“. Tačiau jis pridūrė, jog tyrimams
labai padės tai, kad šių ląstelių galima lengvai gauti - iš placentos ir
vaisiaus vandenų, kuriuose jų yra labai daug, nes vien Jungtinėse Valstijose
per metus gimdo daugiau kaip 4 mln. moterų.