Tokią hipotezę iškėlė amerikietis geologas Dirkas Schulze-Makuchas
iš Vašingtono valstijos universiteto.
Jo vertinimu, „Viking“ 1976-1977 metais neatpažino jo kelyje
pasitaikiusios gyvybės formos. Misijai pasibaigus mokslininkai, regis, gavo
patvirtinimą, kad Marse gyvybės vis dėlto nėra, tačiau D.Schulze-Makuchas
mano, kad ten vis dėlto būta gyvų ląstelių.
Mokslininkas pažymi, kad gyvybė Raudonojoje planetoje galėjo
egzistuoti skystu pavidalu - sudaryta iš vandens ir vandenilio peroksido.
Tai grindžiama tuo, kad toks mišinys gali likti skystas net esant mikrobams
ekstremaliai žemoms temperatūroms.
Mokslininko nuomone, „Viking“ neatpažino „kitokios gyvybės“ ir ją
sunaikino, sukūręs mikrobams nepakeliamai aukštą temperatūrą.
„Problema ta, kad su „Viking“ misija susiję žmonės nė nenutuokė apie
aplinką Marse. Biochemijos požiūriu tai labai sudėtingas adaptacijos
procesas“, - sako amerikietis geologas.
Kolegos jo hipotezę vertina atsargiai. Jų nuomone, logiškai viskas
atrodo gražiai, bet įrodymų kol kas trūksta.