Ketvirtadienį (01 18) svečiai dalyvavo Vyriausybėje vykusioje konferencijoje – informacinėje dienoje „Inovacijų link – Informacijos ir ryšių technologijos 7-joje bendrojoje programoje“.
Penktadienį (01 19) vyko Seimo IVPK ir Infobalt surengta diskusija apie Lietuvos inovacijų skatinimo politiką. Buvo diskutuojama kaip aktyvinti mokslinius tyrimus, jų plėtrą Lietuvoje, informacijos ir ryšių technologijų sklaidą ir kaip tam gali padėti ES finansinė parama.
R.Zobel pastebėjo, kad Lietuvoje moksliniams tyrimamas yra skiriama 1,2 procento BVP lyginant su Europos siekiamu vidurkiu - 3 procentai. Pasak jos, geresni rezulaltatai ir sėkmė aplanko tuomet, kai verslo, mokslo ir valdžios atstovai sėda prie vieno stalo ir dirba išvien.
„Verslo atstovai, bendradarbiaudami su akademine bendruomene bei valdžios institucijomis, kuria valstybės politiką, padedančią skatinti ir komercializuoti inovacijas. Akivaizdu, kad per pastaruosius metus Lietuva padarė nemažą pažangą vystant mokslinius tyrimus ir jų plėtrą, ypač kuriant technologines plaformas.
Daugelyje šalių verslas imasi lyderio vaidmens ir finansuoja didesniąją dalį tyrimų“, - teigė R.Zobel.
Diskusijoje pasisakę verslo industrijos atstovai konstatavo, kad dialogas vyksta nelengvai, nes trūksta abipusio pasitikėjimo:
Kaip parodė valstybės institucijų administruojamų IT projektų patirtis, Vyriausybė iš esmės neremia inovacijų kūrimo šioje srityje.
Pasak verslo atstovų, inovacijoms kurti reikalingi papildomi finansiniai mechanizmai – mokesčių lengvatos ir Rizikos Kapitalui (Risk Capital) palanki mokestinė aplinka. Verslo atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar nėra Rizikos Kapitalo.
Bendras paramos fondus administruojančių institucijų požiūris į paramos teikimą kartais tampa „panašus į išmaldos dalijimas elgetoms“. Toks požiūris į verslą atgraso nuo naujų produktų ir paslaugų kūrimo naudojantis valstybės parama ir turi būti pakeistas investiciniu požiūriu.
Kaip tvirtino verslo atstovai, inovacinius produktus ir procesus kuriančiomis įmonėmis nepasitikima; jos verčiamos rengti absurdiškai dideles ataskaitas (4-5000 puslapių per metus), todėl administruojančios institucijos, kontroliuodamos projektų įgyvendinimo finansinę dalį, turėtų atsisakyti Mokesčių inspekcijos funkcijos ir pasitikėti audito įmonių ataskaitomis bei orientuotis į realius projektų rezultatus.