Sudėtingo upių tinklo maitinami poledyniniai rezervuarai verčia kilti ir leistis virš jo esantį ledą.
Dėl šio judėjimo mokslininkams palydovo pagalba pavyko sudaryti poledyninio vandens žemėlapį su šiomis „pūslėmis“.
„Science“ žurnale spausdinamo tyrimo rezultatai rodo, kad kai kuriose vietose ledas žemyn nukrito devyniais metrais per dvejus metus.
„Mes nežinojome, kad vanduo po šiais ledynais juda tokiais kiekiais per tokį trumpą laiko tarpą, - sako Kalifornijos universiteto mokslininkė Helena Fricker. - Manėme, kad pokyčiai trunka metus ar net dešimtmečius, bet dabar stebime pasikeitimus per mėnesius.“
Tyrimo rezultatai turėti padėti suprasti, kaip Antarktidos ledynas, kuris sudaro 90 procentų viso Žemės ledo, reaguos į globalinį atšilimą ir kaip gali paveikti vandens lygio kilimą.