„Jei (Marse) yra kokių nors fosilijų, tai būtų geros vietos (jų)
ieškoti“, - telefonu žurnalistams pasakojo Arizonos universiteto
mokslininkas Chrisas Okubo.
Nors ir anksčiau per NASA tyrimus buvo rasta įrodymų, jog praeityje
Marse buvo vandens ir kad jo gali būti net dabar, iki šiol mokslininkai
beveik neturėjo įrodymų, kurie leistų pasakyti, ar vanduo Raudonojoje
planetoje buvo pakankamai ilgai, kad galėtų atsirasti gyvybė.
Naujuose minėto Marso kanjono atvaizduose matyti šviesūs dariniai,
kertantys tamsius ruožus. Ch.Okubo ir jo kolegos mano, kad tose vietose
uolienas chemiškai paveikė pro įtrūkimus tekėjęs vanduo.
„Skysčiai, matyt, pakankamai ilgai buvo uolienoje, kad susidarytų
sąlygos geocheminiams procesams vykti, - sakė Ch.Okubo. - Tai paprastai
(vyksta) labai lėtai“.
Be to, ta uoliena kažkada buvo po Marso paviršiumi, todėl joje buvo
palankios sąlygos mikrobams, kurie būtų buvę apsaugoti nuo radiacijos ir
nepalankių atmosferos veiksnių.
„Tos sritys yra labai geros būti oaze bet kokiai biologinei veiklai“,
- sakė Ch.Okubo.
Panašių vietovių yra ir Žemėje, pavyzdžiui, Kolorado plokščiakalnyje.
„Tam tikra prasme buvo netikėta matyti tuos atvaizdus iš Marso, nes
jie beveik visiškai tokie, kokius matome praktiškai“, - sakė Ch.Okubo.
Pasak mokslininkų, tie įtrūkimai, kurie yra kelių šimtų metrų ilgio ir
maždaug keturių metrų pločio, tikriausiai buvo dar prieš tai, kai vanduo
sutekėjo po žeme.
Šis atradimas aprašytas žurnalo „Science“ penktadienio numeryje.