Erdvėlaivis „Rosetta“ praskriejo pro Raudonąją planetą vos 250
kilometrų atstumu, paskui pasinaudojęs Marso traukos jėga pakeitė kursą ir
dabar lekia pirmyn, toliau tęsdamas misiją po Saulės sistemą, kurią EKA yra
pavadinusi žaidimu „kosminiais biliardo kamuoliais“.
2004 metais į dešimtmetį truksiančią 7 mlrd. kilometrų kelionę
paleistas milijardą eurų (3,5 mlrd. litų) kainavęs kosminis laivas „Rosetta“
pro Marsą praskriejo tarp 3 val. ir 3 val. 40 min. Paryžiaus (4 val.-4 val.
40 min. Lietuvos) laiku ir padarė daugybę planetos nuotraukų, rašoma EKA
išplatintame pranešime.
„Ties Marso šiaurės ašigalio kepure ir rytiniu limbu (kosminio kūno
regimojo skritulio kraštu) matyti debesys. Dideliame aukštyje taip pat
matyti debesų“, - nurodo EKA.
Praskridęs pro Marsą, erdvėlaivis „pakeitė kryptį ir dideliu greičiu
nuskriejo nuo Raudonosios planetos visai nauju kursu, tęsdamas kelionę, kuri
jį galiausiai nuves už Jupiterio orbitos“, - teigia agentūra.
Pasak EKA misijos vadovo Manfredo Warhauto (Manfredo Varhauto),
skrydis pro Marsą buvo didžiausio tikslumo pareikalavęs etapas nuo pat
misijos pradžios.
Dabar „Rosetta“ skrieja į Žemę, kurią turėtų pasiekti lapkritį ir čia
atlikti dar vieną sudėtingą praskriejimo manevrą.
„Kelionėje dar du kartus reikės praskrieti pro Žemę - šių ir 2009 metų
lapkritį“, - nurodo EKA.
Paprastai pro planetas kosminiai aparatai skrieja tam, kad įgautų
daugiau greičio, tačiau sekmadienio manevras buvo panaudotas stabdymui.
2014 metais, nuskriejęs 7,1 mlrd. kilometrų, erdvėlaivis „Rosetta“
turėtų priartėti prie Čiuriumovo-Gerasimenko kometos.
Erdvėlaivis ant kometos paviršiaus nuleis šaldytuvo dydžio
laboratoriją, pavadintą „Philae“, kuris tirs šio dangaus kūno cheminę sudėtį
ir, kaip tikisi mokslininkai, išgaus vertingų duomenų apie ankstyvąją Saulės
sistemos istoriją, veikiausiai skaičiuojamą jau 4,5 mlrd. metų.
Pirmą kartą pro žemę „Rosetta“ praskriejo 2005 metais. Šių metų
pabaigoje numatytas kosminio aparato susitikimas su Žeme padės jam įgauti
greičio.
„Tebelaukia ilgas kelias, tačiau atrodo, kad kol kas viskas vyksta
tiksliai pagal planą“, - teigia EKA.
„Šiandien mes žengėme dar vieną didelį žingsnį, ieškodami atsakymo į
klausimą, ar gyvybė Žemėje prasidėjo padedant kometoms“, - teigia agentūros
direktorius mokslo reikalams Davidas Southwoodas (Deividas Sautvudas), kurio
žodžiai cituojami EKA pranešime.