Tradiciškai Lietuvos mokslų akademijoje vykdavusi ceremonija šiais
metais persikėlė į Vyriausybės rūmus, nes akademija šiuo metu renovuojama.
Mokslo premijas įteikęs premjeras Gediminas Kirkilas sveikinimo
kalboje pasidžiaugė apdovanotų mokslininkų pasiekimais.
„Jūs dirbate ypatingai reikalingą mūsų Tėvynei darbą, savo veikla
dedate tvirtus atgimstančios šalies ūkio, ekonomikos, kultūros pagrindus ir
garsinate mūsų Lietuvą visame pasaulyje“, - sakė G.Kirkilas.
Kartu jis išreiškė viltį, jog ateityje dar labiau bus stiprinimas
mokslo, pramonės bei verslo bendradarbiavimas.
„Svarbu, kad mokslas ne tik užtikrintų studijų, tai yra aukštos
kvalifikacijos specialistų, rengimo kokybę bet ir suteiktų postūmį šalies
pramonės modernizavimui ir jos veiklos efektyvinimui. Tai ypač svarbu, nes
net ir sparčiai auganti mūsų šalies ekonomika remiasi žemomis ir vidutinėmis
technologijomis“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat pabrėžė būtinybę gerinti šalies mokslo sistemos
veiklos kokybę, padidinti mokslinės veiklos efektyvumą, aktualumą, o mokslo
turimą potencialą kuo racionaliau panaudoti šalies ūkio, švietimo, kultūros
bei socialinių reikmių tenkinimui.
Iš šiais metais pateiktų 37 mokslo darbų komisija premijuoti nusprendė
13. Premijos įteiktos 29 mokslininkams.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas dabar jau
mirusio Gintaro Beresnevičiaus darbų ciklas „Religijotyra ir senovės baltų
mitologija“, Simo Karaliūno mokslo darbas „Baltų praeitis istoriniuose
šaltiniuose“ bei Irenos Reginos Merkienės darbų ciklas „Lietuvių etninės
kultūros tipologiniai arealai ir regioninio tapatumo išraiška (16 amžiaus
antroji pusė - 20 amžius)“.
Lietuvos mokslo premijų komiteto sprendimu premija paskirta ir vienam
taikomosios mokslinės veiklos darbui: Meilutės Ramonienės, Loretos
Vilkienės, Joanos Pribušauskaitės ir Virginijos Stumbrienės ciklui „Lietuvių
kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos
taikymas“.
Fizinių mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti Artūrą Dubicką už darbų
ciklą „Algebrinių skaičių pasiskirstymas“ ir Konstantiną Pilecką už darbų
ciklą „Klampaus skysčio tekėjimo begalinėse srityse matematiniai modeliai“.
Už taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklą „Organinė
optoelektronika: naujos organinės medžiagos, fotoreceptoriai ir fizikiniai
reiškiniai juose“ premija įteikta Edmundui Montrimui, Valentui Gaideliui,
Vygintui Jankauskui, Vytautui Getaučiui ir Donatui Jonui Sidaravičiui.
Biomedicinos mokslų sekcijoje reikšmingiausiu buvo pripažintas Rimanto
Stepono Nivinsko, Lidijos Truncaitės, Aurelijos Zajančkauskaitės darbų
ciklas „T4 tipo bakteriofagų genų struktūros ir raiškos reguliavimo
tyrimas“.
Eksperimentinės plėtros srityje premijuoti šie darbų ciklai: Rasos
Bagdonienės ir Rasos Sirtautienės „Savalaikės diagnostikos ir modifikuotų
gydymo metodų pritaikymo svarba šiuolaikinėje aklumo prevencijoje“ bei
Vytauto Kesmino, Rimanto Repečkos, Tomo Virbicko, ir Lino Ložio „Žuvų
populiacijų ir bendrijų tyrimų taikymas aplinkosaugoje ir žuvininkystėje“.
Technologijos mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti mokslininką
Albertą Čaplinską už darbų ciklą „Programų sistemų inžinerija: didelių
programų sistemų kūrimo metodai, technologijos ir priemonės“. Premijos
įteiktos ir Benediktui Čėsnai, Leonui Vaidotui Ašmantui, Petrui Vaitiekūnui
už darbų ciklą „Šilumos ir masės mainų intensifikavimas ir dėsningumų
nustatymas energetiniuose įrenginiuose“.
Technologijos eksperimentinės plėtros srityje premijos įteiktos darbų
ciklo „Automobilių kelių ir gatvių tiesybos technologijų eksperimentiniai
tyrimai ir taikymas“ autoriams Donatui Čygui ir Alfredui Laurinavičiui.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė Vyriausybė. Vienos premijos dydis -
42,5 tūkst. litų