Tai numato trečiadienį Vyriausybės priimtas nutarimas dėl mokslo ir
studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų
pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir
dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašo patvirtinimo.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, remiantis šiuo nutarimu
vadovaujantieji darbuotojai bus atskirti nuo akademinių ir jiems bus
nustatytos jų veiklos pobūdį labiau atitinkančios darbo apmokėjimo sąlygos.
Nutarimas taip pat reglamentuos mokslo ir studijų institucijų specialiųjų
programų ir kitų teisėtai gautų lėšų naudojimą darbui apmokėti.
Šiam nutarimui įgyvendinti nuo liepos 1 dienos šių metų valstybės
biudžete numatyta 35,6 mln. litų.
Anot pranešimo, Lietuva, vykdydama Nacionalinę Lisabonos strategijos
įgyvendinimo programą, siekia ugdyti žinių visuomenę, sukurti žiniomis
pagrįstą ekonomiką ir eiti suderintos plėtros keliu, kurti ir plėtoti
modernų, dinamišką, konkurencingą ūkį. Šiam tikslui įgyvendinti būtina
gerinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimą.
Padidinus dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo lygį,
Lietuvos mokslo ir studijų institucijos galės geriau konkuruoti dėl
akademinio personalo su kitomis viešojo administravimo institucijomis,
verslu, taip pat užsienio šalimis.
Šiuo metu mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestį
kolegijose ir kitose mokslo ir studijų institucijose reglamentuoja skirtingi
teisės aktai. Norint sukurti darnią aukštojo mokslo sistemą, nutarimu
siekiama visų mokslo ir studijų institucijų atitinkamų darbuotojų darbo
užmokestį reglamentuoti viename teisės akte.