Šį rudenį į universitetines ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas
maksimaliai galės įstoti daugiau kaip 55 tūkst. pirmakursių, 38,6 tūkstančio
mokslas universitete bus dalinai arba visiškai finansuojamas valstybės.
Tai numatyta trečiadienį Vyriausybės patvirtintame nutarime.
Tačiau švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė po posėdžio
žurnalistams pripažino, kad tai gali būti paskutiniai metai, kada bus už
mokslą nemokančių studentų.
Aukštojo mokslo reformos plane, kuris gali būti pradėtas įgyvendinti
jau 2008 rugsėjį, numatyta, kad už studijas universiteto numatytą kainą
mokės kiekvienas įstojantis. Pagal dabartinį planą, valstybė nustatys tik
minimalią ir maksimalią įmoką.
„Mūsų siūlymas - kad toje pačioje mokykloje visiems studijų įmokos
būtų vienodos: ar fiziką studijuosi, ar teisę“, - dėstė ministrė.
Jos teigimu, universitetuose už pirmos pakopos studijas minimali įmoka
turėtų siekti 2 tūkst. , maksimali - 5 tūkst. litų per metus. Aukštesnės
pakopos studijoms būtų dar brangesnės. Kolegijose įmokos būtų mažesnės nei
universitetuose.
„Norėdami tam tikros lygybės tiek dieniniams, tiek neakivaizdiniams,
tiek vakariniams studentams, galvojame, kad pačios aukštosios mokyklos
galėtų nustatyti įmokos dydį, tačiau valstybė turėtų užtikrinti paskolos
galimybę. Tokiu būdu studijos brangs, bet atsiranda didesnis įsipareigojimas
paties studento“, - aiškino R.Žakaitienė.
Jos teigimu, nauja tvarka neprieštarautų Konstitucijos nuostatai,
sakančiai, kad mokslas Lietuvoje yra nemokamas. Anot ministrės, nemokamas
mokslas bus suteiktas gerai besimokantiems studentams, nes jie būtų atleisti
nuo paskolos grąžinimo arba jiems būtų grąžinami tėvų sumokėti pinigai, jei
studijų paskolos neėmė.
Lietuva Europoje pirmauja pagal studentų skaičių 1000 gyventojų, bet
atsilieka pagal vienam studentui išmokslinti skiriamus pinigus.