„Man, kaip mokslininkui, įdomu, koks eilinio žmogaus požiūris į klimato kaitą. Šios problemos svarba visuomeninio gyvenimo kontekste yra labai aktuali, nes nuo visuomenės supratingumo bei požiūrio priklauso valstybinė politika ir veiksmai“, - sakė 39 metų vilnietis fizikas gamtos mokslų daktaras Darius Čeburnis.
Airijos Nacionaliniame Universitete Galvėjaus mieste dirbantis lietuvis mokslininkas bei keletą metų Airijoje įvairius renginius organizuojantis Saulius Žukauskas gegužės 20 dieną pirmą kartą čia gyvenančius lietuvius kviečia padiskutuoti apie klimato kaitą, globalinį atšilimą ir tai, kaip tai palies kiekvieną iš mūsų.
„Neformalioje aplinkoje dažnai tenka diskutuoti šiomis temomis, tačiau mes, mokslininkai, vykdydami savo tyrimus ir projektus neretai šiek tiek atrūkstame nuo realybės, tad ši diskusija – puiki galimybė apie viską pakalbėti paprastai, žmonėms suprantamomis sąvokomis“, - kalbėjo šešerius metus Airijoje gyvenantis mokslininkas.
Prieš atvykdamas į Airiją gamtos mokslų daktaras D.Čeburnis dirbo Vilniaus universiteto Fizikos institute. Jis vykdė projektus, susijusius su sunkiųjų metalų paplitimu aplinkoje, jos užterštumu, su kolegomis yra sukūręs keletą naujų metodų, paskelbę keletą straipsnių tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.
„Tačiau pastaraisiais metais sunkiųjų metalų paplitimo gamtoje problema labai sumažėjo, ji egzistuoja tik lokaliai, tad veiklos sritis pasidarė per siaura, o svarbiausia – nelabai perspektyvi. Kai pajutau, kad Lietuvoje išsėmiau savo galimybes - nutariau išvažiuoti į užsienį pasisemti patirties, naujų žinių, praplėsti akiratį“, - priežastis išvykti tęsti mokslinio darbo į Airiją vardijo D.Čeburnis.
Airijoje mokslininkas dirba aerozolių fizikos bei chemijos srityje. Pasak jo, aerozoliai – smulkios dalelės ore, liaudiškai vadinamos tiesiog dulkėmis, yra ypatingai svarbios atmosferoje, be jų nesusidarytų debesys, kurie tiesiogiai veikia orus bei klimatą.
„Prieš porą metų su kolegomis iš Airijos Nacionalinio Universiteto bei Italijos nustatėme, kad Šiaurės Atlanto vanduo šiltuoju metų periodu „žydi“ panašiai kaip Baltijos jūra. Būtent dėl to lūžtant bangoms atmosferos dalelėse atsiranda organinių medžiagų, kurios aktyviai veikia debesų susidarymą, ir, žinoma, klimatą“, - kalbėjo mokslininkas.
Apie tai 2004 metais paskelbė prestižiškiausias pasaulio mokslo žurnalas „Nature“, taip pat nemažai rašyta Airijos, Lietuvos mokslinėje bei populiariojoje spaudoje. Pernai jų komanda mokslinių tyrimų laivu „Celtic Explorer“ mėnesį laiko plaukiojo Šiaurės Atlanto vandenyne ir atliko daug eksperimentų.
„Klimato kaita yra labai plati sąvoka, ji apima ne tik patį klimatą, bet ir energetiką, o tai paliečia visiems svarbią ekonomikos sritį. Šiuo metu tai pradedame pastebėti ir realiame gyvenime, vadinasi, tai jau nebėra vien mokslo objektas, nes vienaip ar kitaip paliečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą“, - kalbėjo mokslininkas D.Čeburnis.
Organizuojamos diskusijos tikslas - parodyti šios problemos svarbą bei paprasta kalba paaiškinti jos sudėtingumą ir daromą įtaką. Planuojama aptarti, kas yra klimatas, jo kaita, kodėl svarbu tai tyrinėti, kokią įtaką turi energetikai ir ekonomikai, ką galime padaryti, kad sumažintume klimato kaitos mąstą bei padarinius.
„Tema, kurią ruošiuosi apžvelgti šį kartą, yra labai plati. Jeigu bus susidomėjimas, ateityje bus galima rengti panašias diskusijas ir diskutuoti konkrečiais klausimais“, - sakė D.Čeburnis.