Tos kūjaryklių patelės jaunikliai neturi jokio patino DNR, skelbia mokslininkai iš Šiaurės Airijos ir Jungtinių Valstijų.
Tai pirmas žinomas ryklių vienalyčio dauginimosi atvejis, kuris taip pat kelia susirūpinimą dėl genetinės nykstančių ryklių sveikatos.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai kūjaryklių patelė Henry Doorly zoologijos sode Nebraskoje 2001 metų gruodį netikėtai susilaukė palikuonių. Nė viena iš trijų tame akvariume laikytų patelių jokių
kontaktų su patinais neturėjo trejus metus, nuo to laiko, kai jos dar jauniklės buvo pagautos prie Floridos krantų.
Tyrimą atliko Karalienės universiteto Belfaste, Guy Harvey tyrimo instituto Floridoje ir Henry Doorly zoologijos sodo mokslininkai, kurie savo išvadas skelbia britų žurnale „Biology Letters“.
„Visų žiniomis, visi rykliai dauginasi tik lytiškai, susiporavus patinui ir patelei, kad embrionai gautų DNR iš abiejų tėvų ir galėtų visiškai išsivystyti, visai kaip žinduolių atveju“, - sakė vienas tyrimo vadovų Paulo Prodohlas iš Karalienės universiteto.
Dabar atrodo, kad bent kai kurios ryklių patelės, kai nėra patinų, gali daugintis ir be jų, sakė Guy Harvey instituto komandos vadovas Mahmoodas Shivji.
Tačiau tai nebūtinai reiškia geras naujienas nykstantiems rykliams.
„Deja, tai sumažina jauniklių genetinę įvairovę, nes nebūna naujų genetinių variantų, kuriuos nulemia tėvas, - sakė M.Shivji.
Tik labai nedaugelio stuburinių rūšių patelės gali daugintis be apvaisinimo. Toks dauginimosi būdas, vadinamas partenogeneze, buvo pastebėtas tik labai retais kai kurių paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių atvejais. Stambių stuburinių, tokių kaip rykliai, partenogenezės atvejai iki šiol nebuvo žinomi.
Žinduoliai yra vienintelė didelė stuburinių grupė, kurioje toks dauginimasis nėra žinomas.