Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad valstybės biudžeto
studijoms organizuoti skiriama tik apie pusė universitetams reikalingų lėšų,
tačiau, kita vertus, universitetai neracionaliai panaudoja gautas lėšas: ne
visada atsižvelgia į darbo rinkos reikalavimus ir pokyčius, rengia tokių
specialybių studijas, kurioms neturi mokymo bazių, tinkamos kvalifikacijos
pedagoginio ir mokslinio personalo, kai kuriuose universitetuose dėstomos
programos, kuriose Studijų ir kokybės vertinimo centras nustatė esminių
trūkumų.
Anot Valstybės kontrolės, neefektyviai ir neteisėtai valstybės
biudžeto lėšomis ir patikėtu valstybės turtu turtu disponuoja Klaipėdos,
Šiaulių ir Vilniaus universitetai, nes praėjusiais metais sudarinėjo
sandorius, kurie kurie neatitinka galiojančių teisės aktų.
Anot auditorių, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas valdo 23,5 ha
valstybinės žemės sklypą, kurio dalį užima mokomieji korpusai, o likusioji
teritorija yra nenaudojama. Šiame sklype universitetas sudarė jungtinės
veiklos sutartį su privačiu investuotoju UAB „Baltisches haus", kuris
universiteto nuomojamame žemės sklype pastatė prekybos centrą ir auditorijų
kompleksą universitetui. Dėl šio sklypo subnuomos teisėtumo vyksta
teisminiai ginčai.
Valstybės kontrolierių teigimu, Šiaulių universitetas savo vardu
įregistravo Socialinių mokslų fakulteto pastatą, nors to nenumato
galiojantys įstatymai. Kaip rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje,
aukštoji mokykla pasirašė žemės subnuomos ir pasaugos sutartis, pažeisdama
teisės aktus, poilsio bazės teritorijoje savavališkai be leidimų statomi
statiniai, turtas be universiteto raštiško sutikimo bei suderinimo yra
naudojamas trečiųjų asmenų.
Anot auditorių, Vilniaus universitetas, vykdydamas 2003-2006 metų
mokslo ir studijų įstaigų renovavimą, neteisėtai pasirašė atliktų darbų
aktus dėl universiteto bendrabučių langų pakeitimo darbų, kurie buvo
neatlikti, bet rangovui už juos sumokėta.
„Taip, pažeidimas buvo, bet mes jį ištaisėme, todėl pažeidimo nebėra.
Manau, kad išvada dėl neteisėto atliktų darbų akto pasirašymo į ataskaitą
įtraukta nelabai korektiškai, nes pažeidimas buvo ištaisytas", - BNS teigė
VU rektorius Benediktas Juodka. Jis pridūrė, jog iš esmės Valstybės
kontrolės audito ataskaita yra labai naudinga, nes joje įtrauktos išvados
dėl studijų organizavimo ir kokybės.
Nepaisant neefektyvaus ir kartais neteisėto valstybės biudžeto lėšų ir
valstybės turto panaudojimo, universitetų finansavimas visgi nėra
visavertis, teigiama ataskaitoje. Praėjusiais metais kiekvienam studentui
teko po 5,42 tūkst. Lt, arba pusantro karto daugiau negu prieš penkerius
metus, tačiau tai sudaro tik apie pusę visų universitetams reikalingų lėšų.
Negaudami visaverčio finansavimo, universitetai negali skirti
pakankamai lėšų mokslui vystyti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokslo ir
studijų materialinei bazei gerinti. Apie 90 proc. visų universitetų pastatų
reikia remontuoti, labai bloga daugelio bendrabučių būklė, pasenusi
laboratorijų įranga.
Pagrindinė Lietuvos universitetų problema, kad nevykdomi ilgalaikiai
specialistų poreikio tyrimai visos šalies mastu, nėra valstybinės
institucijos, kuri šiuos tyrimus koordinuotų.
Ne visuose universitetuose sukurta efektyvi vidinė studijų vertinimo
sistema, per mažai programų pateikiama išoriniam ir užsienio ekspertų
vertinimui.
Daugelio studentų taip pat netenkina studijų programos, dėstytojų
kompetencija, dėstymo metodika.
Analizuodami aukštojo mokslo finansavimą auditoriai atkreipė dėmesį,
kad universitetai nepanaudoja visų galimybių užsidirbti iš Europos Sąjungos
struktūrinių fondų, įmonių ir valstybinių institucijų užsakymų. Kai kurie
universitetai neefektyviai ir neteisėtai naudoja valstybės biudžeto lėšas ir
disponuoja jiems patikėtu turtu. Auditorių nuomone, studijų finansavimo ir
studentų kreditavimo sistema turėtų būti tobulinama.