Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi politinių partijų
susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos. Susitarimas, jei jis būtų
pasirašytas, atvertų kelius parengti ir patvirtinti pagrindinius teisės
aktus, būtinus reformos įgyvendinimui.
Planuota, kad po pertvarkos už studijas aukštojoje mokykloje mokės
kiekvienas studijuojantis, išskyrus gabiausius ir socialiai remtinus
studentus. Tačiau valstybė, anot susitarimo projekto, žada užtikrinti
efektyvią paskolų sistemą, dengiančią studijų išlaidas.
Valstiečiai liaudininkai teigia pritariantys aukštojo mokslo ir
studijų reformos poreikiui, tačiau akcentuoja nemokamą aukštąjį mokslą kaip
prioritetą kuriant bet kokius reformos projektus.
„Nemokamas aukštasis mokslas gerai ir labai gerai besimokantiems
studentams yra mūsų
visuomenės teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tad
ar politinės partijos savo susitarimu turi teisę paneigti šią konstitucinę
vertybę“, - teigiama Valstiečių liaudininkų sąjungos išplatintame
pranešime.
Kaip teigia Valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos
frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė, partija iš principo nebūtų nusiteikusi
priešiškai dėl visuotinai mokamo aukštojo mokslo, tačiau reikalauja pirmiau
užtikrinti išsamią kompensacijų ir paskolų sistemą.
„Reikia bazę tam paruošti ir po to spręsti. Pirmiau nustatykime
aukštojo mokslo strategiją, o po to tik bandykime ją įgyvendinti. Dabar man
atrodo, kad namas yra statomas atvirkščiai“, - BNS teigė A.Staponkienė.
Politinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų reformos krypčių
yra vis dar derinamas, tačiau pagrindiniai ginčai kyla dėl aukštojo mokslo
apmokestinimo masto, studijų įmokos dydžio studijuojant skirtingas
specialybes bei aukštojo mokslo finansavimo ir paskolų sistemos.