Tokias išvadas ES ekspertai pateikė išanalizavę mokslinių tyrimų,
aukštojo mokslo ir žinioms imlaus verslo padėtį Lietuvoje.
Jie taip pat pažymi, kad reforma turėtų skatinti aukštąsias mokyklas
gerinti studijų kokybę, didinti konkurenciją ir universitetų lankstumą,
penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Tyrėjai ragina nepamiršti, kad reforma turėtų užtikrinti šalies
aukštųjų mokyklų ir pramonės bendradarbiavimą, kadangi šiuo metu aukštosios
mokyklos yra uždari mokslo centrai, o bendras mokslo, švietimo bei
novatoriškų pramonės sričių bendradarbiavimo lygis yra žemas.
Švietimo reformos rengėjai planuoja, kad po pertvarkos už studijas
aukštojoje mokykloje mokės kiekvienas studijuojantis, išskyrus gabiausius ir
socialiai remtinus studentus. Tačiau valstybė žada užtikrinti efektyvią
paskolų sistemą, dengiančią studijų išlaidas.
Kiti numatomos reformos aspektai turėtų apimti reguliaraus išorinio
aukštųjų mokyklų vertinimo užtikrinimą, mokslo finansavimą konkursiniu
principu, socialinių partnerių dalyvavimo didinimą aukštųjų mokyklų valdyme
bei nacionalinio biudžeto dalies didinimą mokslui ir studijoms.
Abejones įvairiais šios reformos aspektais yra išsakę konservatoriai,
valstiečiai liaudininkai ir liberalų sąjūdis.
Partijos susitarimą dėl studijų ir mokslo reformos planuoja pasirašyti
kitą savaitę.