Savaitę vyksiančių darbinių susitikimų tikslas - spręsti didžiausio
pasaulyje eksperimento - didžiojo hadronų kolaiderio - modernizacijos
problemas.
Pasak Vilniaus universiteto Mokslo reikalų prorektoriaus prof. Juozo
Vaitkaus, kuris išrinktas ir vienos iš CERN mokslinių tyrimų linijos
koordinatoriumi, tokie pasitarimai kasmet vyksta CERN būstinėje netoli
Ženevos ir, konkurso tvarka, vienoje šalyje-partnerėje. Šiais metais
pasirinkta Lietuva.
„Šiuo metu rengiamasi unikaliam eksperimentui, kurio metu visiškai
originali Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute
sukurta aparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Vėliau tolesniam
panaudojimui ji būtų nugabenta į CERN. Šis eksperimentas yra labai
reikšmingas, CERN atveria puikias galimybės bendradarbiauti,“ - sako
J.Vaitkus.
Lietuvos mokslininkų grupė, vadovaujama J.Vaitkaus, į šias programas
įsitraukė 2002 metais. Oficialiai bendradarbiauti su CERN Lietuva pradėjo
2005-aisiais.
Daugiausia fundamentinių tyrimų atliekančią organizaciją pasaulyje
išgarsino bestseleriu tapęs amerikiečio Dano Browno romanas
„Angelai ir demonai“, CERN, kuris veikia jau daugiau nei 50 metų, tikslai ambicingi -
išsiaiškinti gamtos sandaros pagrindus.
Dabar išsiplėtusio CERN dalis su 27
km ilgio tuneliu yra Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje. Jame įrengtas
didžiausias pasaulyje hadronų kolaideris - atomų branduolių ir subatominių
dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms yra suteikiama milžiniška energija ir
jos „kaktomuša“ susmogiamos.
Pasak Vilniaus Universiteto pranešimo spaudai, šios dalelės - nepakeičiamas informacijos apie materijos sandarą šaltinis. Tiriant, kaip jos atsiranda ir sąveikauja, siekiama suprasti visatos sandarą ir pagrindines jos jėgas. Tai itin reikšminga aiškinantis, kaip vyko Didysis
sprogimas, taip pat galingiems energijos išsiskyrimo vyksmams Visatoje
suprasti.
CERN laboratorijose dirba beveik 7000 mokslininkų iš daugiau nei 80
šalių.
CERN yra ir interneto gimtinė. 1989 m. jo darbuotojas britų fizikas
Tim Berners-Lee sukūrė internautams žinomas specifikacijas (URI, HTTP ir
HTML) ir, bendradarbiaudamas su taip pat CERN dirbančiu kompiuterių
mokslininku belgu Robertu Robert Cailliau sukūrė būdą, kaip sujungti
įvairiuose kompiuteriuose kaupiamą informaciją.