Egzaminai: Visuomenės mulkinimo karuselė

Taigi matematikos VBE išlaikė 82,3 proc. kandidatų, 100 balų gavo 146 abiturientai. Biologijos VBE išlaikė 92,6 proc. kandidatų, 100 balų įvertinti 43 kandidatai.

Kandidatai, manantys, kad yra įvertinti neteisingai, turėjo galimybę teikti apeliacijas. Tai abiturientai turėjo padaryti per 2 dienas po VBE rezultatų paskelbimo, t. y. per birželio 13-14 dienas. Vakar (06 14) prasidėjo pakartotinė brandos egzaminų sesija.

Ankstesnė NEC administracija, vadovaujama Vidmanto Jurgaičio, metai po metų visuomenę mokė: valstybinio brandos egzamino užduotis neturi būti per lengva, kitaip ji neišrikiuos į aukštąsias mokyklas norinčių patekti kandidatų į teisingą eilę. Šią tiesą visi jau, regis, išmoko – lengvų egzamino užduočių niekas nesitiki, bet vis tikisi, kad jos atitiks visas privalomas programas. Lūkesčiai lūkesčiais, o egzaminų užduotys kasmet tampa viena didžiausių metų staigmenų – jei ne vienu, tai kitu aspektu. Tiesiogiai su šiuo netikėtumo momentu yra susijęs ir kitas – kiekvieno iš valstybinių egzaminų minimali išlaikymo riba. Ji, kaip žinome, yra nustatoma garbios komisijos jau ištaisius kandidatų darbus. Ta riba yra paskutinis reikšmingas veiksnys, lemiantis, ar bendrojo lavinimo mokyklą baigiantis jaunuolis įveikė brandos patikrinimą.

Šiemet matematikos VBE maksimali galima surinkti taškų suma buvo 54. Ištaisius abiturientų darbus susitarta, kad egzaminą įveikusiais bus laikomi kandidatai, surinkę bent 7 taškus. Ar ne žemoka riba?

„Tragiškai žema“, - mano „Dialogo“ pakalbintas matematikos vadovėlių autorius, TEV leidyklos vyriausiasis redaktorius Valdas Vanagas. Tačiau ne ribos žemumas, matematiko manymu, yra tragiškiausias dalykas. Absurdiška esą tai, kad ta riba nustatoma jau po egzamino darbų ištaisymo. V.Vanago įsitikinimu, abiturientas, eidamas laikyti valstybinį egzaminą, turėtų iš anksto žinoti, kiek taškų jis privalo surinkti, kad egzaminą išlaikytų. „VBE paskirtis ne tik surikiuoti stojančiuosius į eilę, bet ir patikrinti, kaip bendrojo lavinimo mokyklą baigiančio jaunuolio žinios ir gebėjimai atitinka standartą. Jeigu egzamino išlaikymo riba yra post factum laisvai paslenkama į kurią nori pusę – apie kokį (išsi)lavinimo lygio patikrinimą čia galima kalbėti?“ – logikos pasigenda V.Vanagas.

Sunku nematyti, kad minėta tvarka - valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribą nustatinėti jau turint darbų rezultatus - yra strutiška. Ji tobulai tinka maskuoti realią mūsų švietimo sistemos padėtį. Švietimo bendruomenę apgauti sunkiau – specialistai išmano „tekstą ir kontekstą“: pasistudijuoja užduotis, turi programas, patiria, kaip „dosniai“ mokytojai yra aprūpinami metodine medžiaga, kaip „aiškiai“ kasmet žino, ką egzaminas tikrins, ir pan.

O štai savais reikalais užsiėmusią ir į detales leistis neturinčią laiko visuomenę mūsų brandos egzaminų sistema mulkina tiesiog tobulai. Žmonėms prieš nosį tiesiog pamojuojama egzaminus išlaikiusiųjų procentais, ir labai neaiškinama, kaip tie procentai „padaromi“ ir ką jie realiai tereiškia. Nė vienais metais piliečiams nebuvo pasakyta: „Neapsigaukite – nors jūsų vaikas pagal balus x egzaminą išlaikė lyg ir neprastai, realiai jis yra tik vos labiau šioje srityje praprusęs negu visiški nemokšos.“ Arba: „SOS - bendras šių metų x egzaminą laikiusiųjų lygis yra liūdnokas, ponai. Mes pasirūpinome, kad kai kurie abiturientai turėtų galimybę įstoti į aukštąsias mokyklas, tačiau neapsigaukite – tai tik politikos, o ne švietimo nuopelnai. Sistema išgyvena krizę – ieškome, kaip iš jos išbristi.“ O gal švietimo valdžia plačiosioms visuomenės masėms yra kada prisipažinusi: „Šiemet x egzamino užduotis buvo nedovanotinai prastai parengta. Tad atsiprašome jūsų vaikų, mokytojų už stresą ir džiaugiamės, kad dalis abiturientų vis dėlto sugebėjo tokį egzaminą išlaikyti. Pažadame padaryti ką galime, kad ateityje egzaminai būtų deramos kokybės“?.. „Juokinga ir graudu, - įspūdžiais dalijasi V.Vanagas, - kai NEC direktorė per televiziją postringauja apie neblogus išlaikiusiųjų procentus, lygina juos su ankstesnių metų procentais.

Kaip galima lyginti bendrų vardiklių praktiškai neturinčius dalykus?! Juk egzamino užduotis kasmet gerokai skiriasi, ir egzamino išlaikymo riba yra sulygstama skirtinga.“

TEV leidyklos vyriausiasis redaktorius teigia pasigendąs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pozicijos – juk tai ši institucija, o ne NEC turėtų formuoti egzaminų sistemos politiką; centras tegu tik profesionaliai parengia užduotis ir organizuoja kitus privalomus darbus. „Bet ne, - stebisi V.Vanagas, - ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms reali bendrojo lavinimo padėtis, regis, visai nerūpi ir realūs egzaminų rezultatai jokių minčių nesukelia. Atrodytų, kasmet, kai paskelbiami egzaminų rezultatai, turėtų užvirti intensyviausias darbas: būti analizuojamos užduotys, abiturientų darbai, žiūrima, ties kuriomis užduotimis moksleiviai labiausiai klupo, aiškinamasi, kodėl būtent ties jomis, rengiamos konkrečios metodinės rekomendacijos mokytojams ir t. t. Ar kas nors panašaus daroma? Ne. Mokytojas iš esmės paliekamas visiškoje nežinioje, jam egzaminai bemaž nieko konkretaus apie jo darbo kokybę neatskleidžia, o kitų metų užduotis ir vėl būna savotiška staigmena.“

Taigi situacija kasmet kartojasi (su mažais nuokrypiais). Žaidimo taisyklės – ne tos, kurios dokumentuose surašytos, bet tos, kurios realiai veikia, - švietimo bendruomenei seniai žinomos ir nuolat gyvenimo patvirtinamos. Valdžia, visiškai patenkinta savimi, toliau maloniai šypsosi, garsiai pasakoja visuomenei apie neblogus pasiekimų procentus, šauniai jos nuveiktus darbus. Na, o manantiesiems (patiriantiesiems), kad švietimo sistemos padėtis nėra tokia rožinė, kaip mėginama nupiešti, paliekama patiems pasirinkti vaidmenis, o drauge, žinoma, ir mūsų visuomenės, mūsų vaikų ateitį. Įdomu, koks bus tas „vaizdelis“...

Šio penktadienio (06 15) „Dialoge“ - dar dvi valstybiniams brandos egzaminams skirtos publikacijos: kritiškai analizuojamos istorijos egzamino užduotys ir kebli situacija, susiklosčiusi vertinant lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino (testo) darbus. (Primename, kad šis testas sukėlė nemenką šoką mokytojams ir abiturientams dėl suvokimo užduočiai pateikto labai jau specifiško R.Šerelytės teksto.)