Tarp jų - 23 rūšys žinduolių, 80 paukščių, 123 vabzdžių, 221 žiedinių
augalų, 93 samanų, 112 grybų, 63 kerpių ir kt., pranešė Aplinkos
ministerija.
Beveik 800 puslapių iliustruotą leidinį parengė 57 mokslininkai ir
gamtininkai.
Pirmą kartą Lietuvos raudonoji knyga buvo sudaryta 1976-aisiais. Į
pirmąją šalies Raudonąją knygą buvo įrašyta 41 paukščių rūšis ir visa
kamanių gentis, taip pat 30 augalų rūšių. Beje, dar 1962 metais buvo
patvirtintas saugotinų augalų sąrašas, kurį sudarė 176 jų rūšys.
Į kitą, 1992 metais išleistą Lietuvos raudonąją knygą jau buvo įrašyta
501 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšis. Dabar, po 15 metų, šis skaičius
padidėjo daugiau kaip dviem šimtais.
Tačiau ilgėjantys retų ir nykstančių rūšių sąrašai, pasak Botanikos
instituto direktoriaus, naujosios Raudonosios knygos vyriausiojo
redaktoriaus Valerijaus Rašomavičiaus, liudija ne apie prastėjančias sąlygas
retoms rūšims išlikti, o apie tai, kad apie jas gausėja žinių ir duomenų.
Lietuvos raudonoji knyga - tai ne tik retų ir nykstančių rūšių
sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje
organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms
išsaugoti.
Pasak pranešimo, jau pavyko pasiekti, kad nebegrėstų išnykimo pavojus
ūdroms, stumbrams, griežlėms, perpelėms, medicininėms dėlėms. Šios rūšys yra
išsaugotos.
Tačiau susirūpinimą kelia, pavyzdžiui, lūšies likimas. Dar prieš tris
dešimtmečius šiuos gyvūnus Lietuvoje medžiodavo. Tačiau dabar, kaip parodė
Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas, jų telikę apie 70.