Ketvirtadienį paskelbtą reitingą sudarė žurnalas „Veidas“ kartu su
partneriais - Demokratinės politikos instituto ekspertais bei skambučių
centro „Fonitel“ sociologais.
„Atliekant tyrimą buvo bandoma kompleksiškai įvertinti universiteto
veiklą iš trijų požiūro taškų. Buvo vertinama mokslinė veikla, studijų
sąlygos ir kokybė bei vartotojų - studentų ir darbdavių - požiūris. Reitingo
sudarymo principus paėmėme iš garsiausių tokio pobūdžio reitingų pasaulyje“,
- spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Demokratinės politikos instituto
prezidentas Mantas Adomėnas.
Pirmąją reitingo vietą užėmė ir aiškiu lyderiu pagal surinktus
vertinimo balus tapo Vilniaus universitetas (92 balai), antroje vietoje
atsidūrė Kauno technologijos universitetas (65 balai). Šiek tiek mažesnis
skirtumas buvo tarp 3-5 vietas užėmusių aukštųjų mokyklų - Lietuvos muzikos
ir teatro akademijos (56), Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (52) bei
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (51). Maksimalus galimų surinkti
balų skaičius - 100.
Reitinguojant 14 aukštųjų mokyklų atsižvelgta į aukštųjų mokyklų
vykdomą mokslinę veiklą, aukščiausius tos veiklos įvertinimus, specialybių
ir studijų pakopų asortimentą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų
sąlygas.
„Ne visi tyrimo dalyviai parodė norą bendradarbiauti, duomenys buvo
pateikiami nenorom, kai kas net teismu grasino“, - pasakojo „Veido“
žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Pasak M.Adomėno, atliekant tyrimą trūko Vakarų šalyse vieno
svarbiausių universitetų vertinimo kriterijų - baigusių universitetus
uždarbio ir įsidarbinimo statistikos. Lietuvos universitetai tokios
statistikos neturi, tačiau studentai turėtų žinoti, ko jie gali tikėtis
baigę vieną ar kitą universitetą.
Buvo atliktas tik valstybinių universitetų vertinimas, nes, pasak M.Adomėno, reitingui reikalingus nevalstybinių aukštųjų mokyklų duomenis sunku
palyginti dėl skirtingo jų sisteminimo arba jos išvis nesugeba jų pateikti.
Taip pat dėl siauros studijų specifikos į reitingą nebuvo įtraukta Lietuvos
karo akademija.
Reitingo sudarytojai išreiškė viltį, kad reitingavimas nenutrūks, o į
jį įsitrauks daugiau aukštųjų mokyklų. Pasak jų, universitetų reitingas
galėtų tapti svarbiu abiturientų pasirinkimą lemiančiu veiksniu ir
būsimosios aukštojo mokslo reformos kontekste.
Šanchajaus universiteto 2005 metais paskelbtame 500 pasaulio
universitetų reitinge, kurio sudarymo principu rėmėsi ir Lietuvos aukštųjų
mokyklų reitingo sudarytojai, nebuvo nė vieno universiteto iš Lietuvos.