Didžiausiu pasaulio istorijoje skraidančiu paukščiu laikomas „Argentavis“ gyveno Pietų Amerikoje, maždaug prieš 6 milijonus metų. Paukštis svėrė apie 80 kilogramų, o jo išskleistų sparnų skersmuo siekė beveik 8 metrus. „Argentaviui“ tekdavo laviruoti tarp oro srovių, kad pakiltų nuo žemės.
Nuotraukos aprašas:
Teksaso technikinio universiteto profesorius Sankaras Chatterjee kompiuterių pagalba bandė atkurti, kaip galėjo atrodyti skrendančio milžino skrydis.
Lygiai taip, kaip šiandien gyvenantys didžiuliai paukščiai, „Argentavis“ galėjo nuskristi labai tolimas distancijas, teigia mokslininkai. Šių paukščių kaulų liekanų archeologai randa ir Argentinų lygumose, vadinamose „pampose“, ir Andų kalnų papėdėse.
Būtent dėl „Argentavio“ sparnų skersmens, siekiančio beveik 8 metrus, mokslininkai tvirtina, kad jis didžiausias skraidantis paukštis per visą pasaulio istoriją. Mokslininkai išmatavo paukščio kaulų dydį ir nustatė, kokio didumo turėjo būti skraidymui reikalingi raumenys.
Taip jie padarė išvadas, kad „Argentavis“ negalėjo pakilti tiesiog plasnodamas sparnais. „Sklandyti jis galėjo nesunkiai, didžiausios problemos iškildavo būtent tada, kai paukštis kildavo skrydžiui“, - rašo S.Chatterjee.
Paukščiai įsibėgėdavo nuo kalvų ir tik tada galėjo sklęsti. Vėjas, pučiantis nuo Atlanto vandenyno, „argentaviams“ taip pat pagelbėdavo. Manoma, kad skrisdami plėšrūnai galėjo išvystyti maždaug 65 km/h greitį.
Mokslininkai rašo, kad šiandien gyvenantys dideli plačiasparniai paukščiai, pavyzdžiui, kalnų ereliai, grifai, maitvanagiai ir gandrai yra kylančių šiltų oro srovių meistrai ir iš vienos vietos į kitą keliauja sukdamiesi jų sūkuriuose.
Nustatyti, kur yra kylančios šiltos oro srovės, galima pagal kamuolinius debesis. Mat jie susiformuoja virš kylančių šiltųjų oro srovių, kai kondensuojasi drėgmė.
S.Chatterjee taip pat pastebi, kad daugelyje kultūrų – indėnų, indų ir kitose - egzistuoja gausybė padavimų ir legendų apie milžiniško dydžio paukščius. „Pagaliau galime įrodyti, kad jie gyveno, nors tai buvo dar tada, kai Žemėje negyveno žmonės“, - sakė profesorius.
Turėdami daugiau nei pusmetrio skersmens didžio kaukolę, „argentaviai“ savo grėsmingais snapais gaudydavo didžiules aukas.