Šviesa, kurią dabar stebėjo mokslininkai, atsirado dar tada, kai
Visatai, kuri atsirado prieš 13,5 mlrd. metų, buvo vos 500 mln. metų. Ta
šviesa iki mūsų per kosminę erdvę keliavo milijardus metų, sakė Kalifornijos
technologijos instituto astronomas Richardas Ellisas.
Tai reiškia, kad mokslininkai pamatė dar seniau egzistavusias
galaktikas nei tas, kurios buvo matytos iki šiol, sakė
R.Ellisas. Jis tyrimą atliko su doktorantu Danu Starku. Šio tyrimo
rezultatai trečiadienį turi būti pristatyti per Karališkosios astronomų
draugijos susirinkimą.
„Tai ankstyvosios kartos žvaigždžių, kurios įsižiebė, kai Visata buvo
dar kūdikystės stadijos“, - sakė R.Ellisas.
Komanda naudojosi milžinišku Kecko teleskopu Havajuose, kurio
šviesą surenkančio veidrodžio skersmuo yra 10 metrų.
R.Ellisas ir jo komanda sugebėjo pažvelgti dar toliau į Visatą, kai
nukreipė teleskopą į natūralų kosmoso „didinamąjį stiklą“ - daug artimesnių
galaktikų santalkas, kurios kreipė šviesos spindulius.
Šis iš tolimų kūnų atkeliaujančios šviesos užlinkimo artimesnių
objektų gravitaciniame lauke efektas yra aiškinamas viena ankstyvųjų Alberto
Einsteino teorijų.
„Kosmose radome sričių, kurios veikia kaip galingi didinamieji
stiklai, - sakė jis. - Kai kurios šių vietų padidina dangaus vaizdą iki 20
kartų“.
R.Ellisas paaiškino, kad pirmuosius 300 tūkst. metų Visata buvo
nepaprastai karšta, o paskui prasidėjo tamsusis periodas, kai dar nebuvo
žvaigždžių. Dabar atrasti objektai gali suteikti informacijos apie vėlesnį
periodą, kai susitelkus ir sutankėjus vandeniliui pradėjo šviesti
žvaigždės.
„Išties stebime savo šaknis, - sakė jis. - Nuostabu, kad galime
pasinaudoti tokia technika ir pažvelgti į Visatą, kai ji dar buvo tokia
jauna“.