Šio mokesčio padidinimui visiškai pritaria tik 2,5 proc., o pritaria -
7,4 proc. apklaustųjų. Tai dažniau daro 25-35 metų amžiaus (15,7 proc.) ir
didesnes nei 900 litų pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį gaunantys
(16,1 proc.) gyventojai.
Tyrimo, kuris buvo atliktas birželio 6-12 dienomis, duomenimis, 79,4
proc. šalies gyventojų nepritaria mokesčio už aukštąjį mokslą didinimui.
10,7 proc. apklaustųjų teigė nei pritariantys, nei prieštaraujantys šiai
iniciatyviai.
Prieš šio mokesčio didinimą labiausiai pasisako 35-44 metų amžiaus
(84,2 proc.), turintys aukštesnįjį išsilavinimą (82,9 proc.), 301-600 litų
pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį gaunantys (82,7 proc.) gyventojai.
Apklausos metu buvo apklausti 1109 nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio,
valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos atstovai birželio
viduryje pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų.
Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai,
tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys
valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.
Aukštosios mokyklos pačios nustatys studentų skaičių ir tikslų studijų
įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatys valstybė. Švietimo ir mokslo
ministerijos skaičiavimais, studijų kaina gali svyruoti nuo 2 iki 5 tūkst.
litų už semestrą.