Kaip pranešė Statistikos departamentas, 2006-2007 mokslo metų
pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 759 tūkst.
jaunuolių. Ankstesniais metais šis skaičius siekė 784 tūkst. Bendrojo
lavinimo mokyklose mokinių skaičius per metus sumažėjo 24 tūkst.,
profesinėse mokyklose - 1 tūkst.
Didžiausią įtaką besimokančiųjų skaičiui turėjo šalyje mažėjantis
mokyklinio amžiaus vaikų skaičius: per septynerius metus 7-19 metų amžiaus
gyventojų skaičius sumažėjo 107 tūkst. (15 proc.),o mokinių bendrojo
lavinimo mokyklose - beveik 90 tūkst. (15 proc.).
2006 - 2007 mokslo metais pagrindinio išsilavinimo siekė 96 proc.,
vidurinio - 78 proc. jaunuolių. 2006 metais 91 proc. šešiolikmečių įgijo
pagrindinį, o 84 proc. aštuoniolikmečių - vidurinį išsilavinimą.
Nuo 2000 metų kasmet apie pusė abiturientų renkasi universitetines
studijas. 2006 metų rudenį universiteto studentu tapo kas antras
abiturientas, kolegijos - kas ketvirtas, o kas devintas abiturientas
pasirinko profesinę mokyklą. Universitetuose kasmet mokslą tęsia daugiau nei
tūkstantis tų pačių metų profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
absolventų.
2006-2007 mokslo metais universitetuose studijavo 143 tūkst. 200
studentų arba vos 1 proc. daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Dauguma
studentų studijavo valstybiniuose universitetuose ir tik 4 proc. pasirinko
nevalstybines aukštąsias mokyklas. Vis populiaresnės tampa vakarinės ar
neakivaizdinės studijos: 2006-2007 mokslo metais jas pasirinko 41 proc. visų
studentų.
Daugėja ir besirenkančių aukštąsias neuniversitetines studijas.
Palyginti su 2000-2001 mokslo metais, kolegijose besimokančiųjų skaičius
išaugo nuo 3,5 tūkst. iki 56,3 tūkst. Kas ketvirtas šių mokyklų studentas
studijavo nevalstybinėje kolegijoje.