Be to, naujasis projektas numato tik gelbėti iš avarinės situacijos
kuo daugiau ugdymo įstaigų vienu metu vietoj to, kad lėšos būtų skiriamas
visiškai jų renovacijai, tačiau mažesniam mokyklų ir darželių skaičiui.
Kaip antradienį spaudos konferencijoje sakė vicemeras Algirdas
Paleckis, naujasis projektas skirtas „ne 15-kos mokyklų išblizginimui, o
visų mokyklų avarinei situacijai taisyti“.
Anot jo, 285 ugdymo įstaigos Vilniuje nuo sovietmečio nebuvo
kapitaliai remontuotos, prioritetas esą bus teikiamas avarinės būklės
mokykloms ir darželiams.
Pagal naują projektą per penkerius metus savivaldybė švietimo įstaigų
renovacijai būtų pajėgi skirti apie 70 mln. litų. Dar 120 mln. tikimasi
pritraukti iš kitų šaltinių - Europos Sąjungos ir valstybės lėšų. Už jas
būtų keičiami langai, remontuojami stogai, tvarkoma santechnika ir
apšiltinimas 115-oje ugdymo įstaigų.
Pasak A.Paleckio, naujasis projektas leistų nuo kitų metų sutvarkyti
po 15-20 ugdymo mokyklų per metus. Tam per metus prireiktų iki 20 milijonų litų - būtų
skiriama apie 1 milijoną litų kiekvienai mokyklai.
Dėl ugdymo įstaigų renovacijos modelio Vilniaus miesto taryba žada
apsispręsti rugsėjį.
A.Paleckio pristatytas projektas ugdymo įstaigų renovavimo ir
priežiūros rūpesčius paliktų savivaldybei, o ne atiduotų privačios
bendrovėms.
Vicemero teigimu, pagal anksčiau palaimintą koncesijos sutarties
modelį savivaldybė per 25 metus ugdymo įstaigų renovavimui išleistų 500
milijonų litų. 120 milijonų šios sumos būtų skiriama renovacijai, privatiems
operatoriams už priežiūrą tektų sumokėti 244 milijonus litų. Dar 100
milijonų litų būtų sudariusios palūkanos bankams.
Pagal ankstesnį projektą, kuriam pernai liepą buvo pritarusi Artūro
Zuoko vadovaujama miesto taryba, buvo išskirtos renovuotinos 15 švietimo
įstaigos: Radvilų, Užupio, Žemynos ir Mykolo Biržiškos gimnazijos, Baltupių,
Fabijoniškių, Šv. Kristoforo, S. Stanevičiaus, Senamiesčio ir Senvagės
vidurinės, Kalvarijų pagrindinė, Medeinos, „Šviesos“ ir „Volungės“ pradinės
mokyklos bei lopšelis-darželis „Bitutė“.