Tai - šaltas Suomijos mokslininkės Mirkkos Lahdenpera ir jos kolegų žvilgsnis į žmonijoje susiklosčiusias taisykles. Suomės tyrimas atliktas tokioje pasaulio vietoje, kurioje valdžia, savaime suprantama, rūpinasi gera palikuonių sveikata. Nuo jų sveikatos būklės priklauso ir vaikams perduodamų genų kokybė. M.Lahdenpera, dėstanti Turku universitete, Suomijoje domisi, kaip žmonija vystėsi per evoliucijos prizmę.
Senelių pora: ji - reikalinga anūkams, jis - nereikšmingas?
Tyrinėjant visuomenę, atsiskleidžia svarbus močiutės vaidmuo pasaulyje. Kaip rodo tyrimas, ji, bent jau iš motiniškos pusės, yra labai svarbi. Pasaulis visais laikais laikėsi ant neformalių šeimyninių voratinklių. Jie didžiąja dalimi susidėjo iš moterų. Vyrai gyvena beveik tiek pat, kiek moterys, ir tam, kad anūkams būtų geriau. Tačiau seni vyrai evoliucijos procese yra nesvarbūs.
Visa tai susideda iš statistinių duomenų.
Mokslininkė M.Lahdenpera ir jos kolegos kaip pavyzdį pateikia Suomijos protestantiškų kaimų bendruomenių gyventojų registrus XVIII ir XIX amžiuose. Registruose užfiksuoti trijų kartų duomenys apie gimimus, mirtis ir vestuves. Bendruomenės buvo protestantiškos ir labai konservatyvios vedybų bei partnerių atžvilgiu.
„Kodėl vyrai miršta anksčiau?“
Pradžioje yra 361 vyrai, pabaigoje - 4683 anūkai. Kaip tvirtina M.Lahdenpera savo rašinyje „Karališkosios draugijos B procesiniai veiksniai“, išaiškėjo, kad šitų anūkų senelių vyrų buvimas nedarė jokios ypatingos įtakos jų gyvenimams. Iš evoliucinės pusės seneliai vyrai nedarė įtakos jų sveikatai ar stiprybei.
Pačioje straipsnio pradžioje M.Lahdenpera ir jos kolegos išdrįso iškelti tokį provokuojantį klausimą vyrams: „Kodėl vyrai gyvena beveik tiek pat, kiek moterys?“ Iš evoliucinės pusės tai labai diskutuotina dėl dabartinės mūsų vienpatystės šalininkų visuomenės.
„Tokioje visuomenėje turėtų egzistuoti nedaug partnerio pasirinkimo galimybių. Jos užtikrina, kad vyras produktyviaisiais savo gyvenimo metais gyvena su savo žmona“, - rašo suomių mokslininkė. Tai reiškia, kad kai vyrai nebegali turėti palikuonių, jiems nebelieka būtinybės gyventi. Nebent vyras susigalvoja kažkokią veiklą, kuri galėtų būti naudinga.
Evoliucijoje senelio vaidmens nebuvo
Ankstesni evoliuciniai tyrimai irgi rodo, kad moterys „evoliucinį potencialą“ išlaiko ir po menopauzės. Nepaisant to, kad jos nebegali susilaukti vaikų, besirūpindamos savo anūkais jos puoselėja, saugo bei gerina savo genetinių palikuonių sveikatą. O seneliai - priešingai, kaip rodo mokslininkės tyrimas, ypač XVIII ir XIX amžiuose Suomijoje jokios naudos savo anūkams neduodavo.
Kai kurie mokslininkai net mini tendencijas, kad senovės Vokietijoje ar priešindustrinėje Japonijoje seneliai darė neigiamą įtaką savo pačių vaikų reproduktyvumui. Galbūt dėl to, kad prie šeimyninio stalo su anūkėliais konkuruodavo dėl maisto.
„M.Lahdenpera tyrimo išvados, žinoma, susijusios su suomišku klimatu, bet tokie tyrimai visur prieina prie panašių išvadų“, - “Der Spiegel” sakė Eckartas Volandas, Gyzeno universiteto profesorius.
„Evoliucijoje senelės vaidmuo buvo tikrai svarbus, - aiškino E.Volandas, - o senelio vaidmuo tikrai bereikšmis.”