Šimto puslapių „Lututės“ leidyklos išleiston knygon sudėta per du šimtus
spalvotų nuotraukų, kurios išspausdintos ant kreidinio popieriaus.
Tekstai prie jų yra glausti, bet informatyvūs.
Juose skaitytojas ras trumpą pusiasalio istoriją, žinias apie Didįjį
paukščių migracijos į Pietus kelią pro Ventės ragą, 1929-2006 metais
sužieduotus beveik du milijonus paukščių, ornitologijos stoties kūrimosi
ir įrangos tobulinimo kelius.
Autoriai pristatė ir paukščio pasų - žiedų - kilmės bei naudojimo
istorijas. Aprašė, jog iš 359 užregistruotų krašte paukščių rūšių 20
yra naujos.
Pavyzdžiui, pastarąjį dešimtmetį Nemuno deltos regioniniame parke pirmą
kartą pastebėta indinė nendrinukė, mažoji ir miškinė startos, storasnapė
ir sajaninė krosnialindos, raudonakė ir alpinė devynbalsės, sibirinis
erškėtžvirblis.
Tekstus rašė, iliustravo, leidybinius reikalus tvarkė ir dabar platina
tik vyriausiasis ornitologas V.Jusys. Bet dvigubą knygos autorystę ant
viršelio jis nurodė iš pagarbos savo viršininkui, stoties vedėjui
L.Jezerskui. Nes tyrinėjimų lentelės - tai kolektyvinio darbo vaisius.
Darbo stažas abiejų ornitologų panašus. Ventės rage nuo 1974 metų dirba
ir paukščius žieduoja stoties vedėjas L.Jezerskas, nuo 1977-ųjų -
laborantė Regina Rangienė, nuo 1981-ųjų - ornitologas V.Jusys. Iki
šiol visi jie - petys petin.
Bet tik V.Jusys dirba naujausiomis technologijomis, seka žinias
internete, dalyvauja virtualiuose forumuose.
Jis fotografuoja gamtą jau 30 metų, publikuoja nuotraukas įvairiuose
leidiniuose, taip pat ir „lrytas.lt“.
„Keliuosi rytais prieš šešias, esu vyturys. Sėdu namie prie kompiuterio
ir peržvelgiu ornitologines naujienas iš pasaulio. Kol neperskaitau
visų žinių specializuotuose tinklapiuose, nekeliu kojos iš namų. Nebent
po langais rėktų sužeistas paukštis ar gyvūnas“, - juokiasi V.Jusys.
Žieduoti paukščių jis eina kas antrą dieną pagal grafiką. Ir vis su
fotokamera. Kai laisva diena, oras geras, važiuoja stebėti gamtos.
Gaudo ir tyko akimirkų, kai žvėreliai ar paukščiai, vabalai ar drugiai
vilioja vienas kitą, ginasi nuo grėsmės, ieško maisto, būriuojasi
giminėmis. Fiksuoja kadrus, kurie atspindi realų jų gyvenimą ir kovą už
būvį. Žino, kur kokio gyvūno ar sparnuočio patykoti.
„Pirmąją „Smeną“ nusipirkau prieš 30 metų, pardavęs Molėtų paruošoms
maišus šermukšnių uogų ir gavęs uždarbį“, - prisimena V.Jusys.
Tada jis mokėsi šio miesto vidurinėje mokykloje, parašė ir pirmą
pranešimą vietiniam laikraščiui. Apie tai, kad miške rado mėšlavabalį,
kurio vienas antsparnis buvo raudonas, kitas - juodai melsvas.
Nuo tų laikų iki dabar iliustruotų V.Jusio publikacijų apie gamtos
įdomybes atspausdinta keli šimtai keliose dešimtyse Lietuvos leidinių.
Iliustruotus paukščių stebėjimus jis yra publikavęs Estijos, Lenkijos,
Vokietijos žurnaluose. Taip pat knygose „Lietuvos perinčių paukščių
atlasas“, „Vandens paukščiai“, „Lietuvos fauna“, „Klaipėdos krašto
perinčių paukščių atlasas“, „Ventės rago ornitologinė stotis“.
Tado Ivanausko Zoologijos muziejus, kuriam priklauso Ventės rago
ornitologijos stotis, paukščių stebėjimui skirtais žiūronais ar
fotoaparatais darbuotojų neaprūpina. V.Jusys vienintelis investuoja į
juos iš algos.
Praėjusį pavasarį Ventės rage V.Jusys ir Tauragės gyventojas,
odontologas 47 metų Eugenijus Kavaliauskas pirmą kartą surengė gamtos
mėgėjų fototurnyrą. Atvyko vienuolika fotografų iš Vilniaus, Kauno,
Panevėžio, Varėnos, Ukmergės, Klaipėdos.
Po keturių valandų kadrų fotomedžioklės išrinko gražiausius, apdovanojo
autorius. Laimėjo panevėžietis Valdimantas Grigonis, kauniečiai Aivaras
Banevičius ir Gintautas Steiblys. Už gandro, drugelio citrinuko ir
ondatros fotografjas.
Bet į naująją knygą „Ventės ragas“ jos nepateko. V.Jusys prie savųjų
fotografijų sudėjo dar 15 Lietuvoje žinomų gamtininkų nuotraukų.