Tad ekspertai gvildena klausimą, ar nepralenkia pasaulinis atšilimas
Jungtinių Tautų (JT) projektų, kurių tikslas - užkirsti jam kelią.
„Sniegynai ir ledynai tirpsta taip greitai, kad tai kelia nerimą“, - sakė
Helen Bjoernoy, Norvegijos aplinkosaugos ministrė seminare,
kuris prasidėjo pirmadienį Niu Olesiunde, esančiame už 1 200 km nuo Šiaurės
ašigalio.
Poliariniai lokiai ir ruoniai taip pat nukentėjo šiais metais Norvegijos
Špicbergeno salyne dėl to, kad ledas jūroje, būtinas jiems medžioklei,
ištirpo kur kas anksčiau nei paprastai.
Niu Olesiundas yra labiausiai į šiaurę nutolusi gyvenvietė ir Arkties
tyrimų mokslinė bazė. Seminare dalyvauja 40 mokslininkų ir politikų.
JT tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pranešė penktadienį,
kad vasaros ledas Arkties jūrose gali beveik išnykti iki 21 amžiaus
pabaigos. Atšilimas per pastaruosius 50 metų, JT nuomone, prasidėjo
„tikriausiai“ dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios susidaro
naudojant gamtinį kurą.
„Šimtmečio viduryje Arktyje galbūt nebebus ledo“, - sakė seminare
Christopheris Rapley, Arkties tyrimo Britanijos
programos direktorius, kaltindamas IPCC nepakankami gerai vertinant tirpimo
greitį.
Tirpstant ledynams aplink Špicbergeną, atsirado kelios salos, kurių nėra
nė viename žemėlapyje.
„Salos atsirado ties fiordu, kai atsitraukė ledynai, - sakė Kimas
Holmenas, Norvegijos poliarinio instituto tyrimų direktorius. - Mes jau
matome, kokią neigiamą įtaką tirpimas daro poliariniams lokiams ir kitų
rūšių gyvūnams“.
Arkties jūrų ledas ištirpo žemiau absoliučiai žemiausio lygio, užfiksuoto
2005 metais, ir toliau tirpsta“, - pranešė JAV nacionalinis sniego ir ledo
tyrimo institutas.
Ledų tirpimas blogai atsilieps ir vietos gyventojams bei laukiniams
gyvūnams, bet gali būti naudingas tiems, kurie nori išgauti naftos ir dujų
arba surasti trumpus jūrų kelius tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, sakė
Ch.Rapley.