***
- Ar britų universitetams reikia labiau stengtis, kad pritrauktų geriausius ir protingiausius studentus, dėl kylančios konkurencijos iš kitų pasaulio universitetų?
- Konkurencija didėja, tačiau patiems geriausiems universitetams – tokiems kaip Oksfordas ir Kembridžas – vis dar nėra lygių. Tačiau neturime užmigti ant laurų. Jaunieji britai vis dažniau važiuoja mokytis į Ameriką. Prieš kelerius metus jie net nebūtų svarstę kirsti Atlanto, o dabar nekantrauja ten atsidurti.
- Ar jums nekelia nerimo didėjanti konkurencija iš naujų ir sparčiai tobulėjančių universitetų tokiose šalyse, kaip Australija, Kinija ir Indija?
- Jei dirbčiau vidutinio lygio D.Britanijos universitete, sakyčiau: „Neabejotinai taip“. Azijos universitetai yra pakankamai konkurencingo mokymo lygio. Nenoriu atrodyti pernelyg užtikrintas, tačiau manau, kad Oksforde vis dar galime pasiūlyti geriausia, kas įmanoma. Labai nustebčiau, jei, tarkim, Australijos universitetai sugebėtų kokybe varžytis su mumis.
- Geriausi Amerikos universitetai, palyginti su D.Britanijos, mėgaujasi milžiniškais biudžetais. Ar toks santykinis išteklių trūkumas neleidžia D.Britanijos universitetams pritraukti geriausių studentų iš viso pasaulio?
- Tiesa, neturime tiek pat pinigų, bet manau, kad galime pasiūlyti nepaprastai gerą bakalauro išsilavinimą. Neimsiu svarstyti, kuris geresnis ar blogesnis, nes mokymo planai labai skiriasi, tačiau Oksforde ir Kembridže bakalaurantams skiriame daug daugiau dėmesio, nei jie sulauktų didžiuosiuose Amerikos universitetuose. Pas mus studentai turi kassavaitinius privačius susitikimus su profesoriais.
Bakalaurantai to neturi net Harvarde, Jeilyje ar Prinstone. Kalbant apie lėšas, nesame tokie turtingi, tačiau vis vien galime pasigirti neįtikėtinais ištekliais.
Mūsų bibliotekoms, galima sakyti, neprilygsta niekas, ką rastume Šiaurės Amerikoje. Mūsų laboratorijos tokios pat pažangios. Savo darbuotojams negalime mokėti tiek, kiek amerikiečiai, ir dėl to susiduriame su sunkumais, bet vis vien galime pritraukti puikių savo sričių specialistų.
- Kiekvienais metais vis ta pati grupelė universitetų užima aukščiausias vietas tarptautiniuose geriausių universitetų reitinguose. Kas, jūsų manymu, juos daro tokiais neliečiamais?
- Nemanau, kad kuris nors iš jų yra neliečiamas. Tačiau tris ar keturis geriausius D.Britanijos universitetus labai sunku nugalėti tokiems šioje srityje kylantiems regionams, kaip Azija arba Australija. Manau, kad mes konkuruojame – turiu galvoje keturis geriausius: Oksfordą, Kembridžą, Imperinį koledžą ir Londono ekonomikos mokyklą – tik su Šiaurės Amerika.
- Bet, tarkim, po dešimties metų, ar Azijos universitetai galėtų išsiveržti į pirmas vietas?
- Galėtų. Singapūras labai įdomus. Ten skiriama daug išteklių universitetams. Mokymo sąlygos ir auditorijos tiesiog fenomenalios. Maža to, jie savo profesoriams moka amerikines algas. Aš sakyčiau, kad kai kuriose srityse Singapūras labai sparčiai tobulėja.
Labai greitai jis susirinks studentus iš Kinijos kaip D.Britanijos universitetai juos susirenka dabar. Taip pat ir Kinijos universitetai greitai vystosi. Kai kurie mano studentai Oksforde ruošiasi važiuoti į Kinijos Tsinghua universitetą ir ten siekti tarptautinių santykių magistro laipsnio. Prieš dešimtmetį tai būtų neįsivaizduojama. Indijoje esama kelių nepaprastai gerų specializuotų technologijos institutų, kurie galėtų konkuruoti su Britanijos informatikos programomis. Tačiau Indijai labai trūksta išteklių ir abejoju, ar ji taps rimtu varžovu. Jų studentų grupės per didelės, o bibliotekos - per skurdžios.
- Kas šiuo metu neduoda ramybės pedagogams?
- D.Britanijoje yra vidaus sunkumų. Privalome padaryti aukštąjį išsilavinimą prieinamą didesnei gyventojų daliai. Net ir Oksforde studentų grupės didėja, tačiau universitetinis išsilavinimas vis dar lieka aukštesnės vidurinės klasės privilegija. Pastaraisiais metais dėjome daug pastangų, kad pritrauktume daugiau jaunuolių iš darbininkų šeimų, bet nelabai pavyko.
- O pasaulio mastu?
- Pedagogai privalo atsisukti į Rytus – ne tik tam, kad įvertintų konkurenciją, bet ir tam, kad suprastų, kas vyksta tokiose vietose kaip Artimieji Rytai, ir galėtų tai įtraukti į politikos, ekonomikos, antropologijos ir kalbų mokymo planus.