„Mes turėtume eiti šia linkme. Šiuo metu galvojama, kad tiesiog būtų
atvertos galimybės ir sukurtos paskatos taip elgtis. Kol kas tokios
nuostatos, kad mes privaloma tvarka nukapotume tas programas, nėra“ -
antradienį spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministerijos
sekretorius Giedrius Vilniūnas.
Jo teigimu, studentai suinteresuoti greitai ir kokybiškai studijuoti,
todėl „nėra reikalo čia ilgai trintis“.
„Manau, kad universitetai neišvengiamai į tai reaguos“ - sakė G.Viliūnas.
Anot jo, ateityje gali būti taip, kad skirtingų studijų programų trukmė
bus skirtinga - vienos apims trejus, kitos ketverius ar daugiau metų.
„Tai priklauso nuo studijų pobūdžio, nes, sakykime, medicinos studijos ir
dabar nesutelpa į ketverius metus. Galbūt tikrai yra socialinių disciplinų,
kur daugiau iš praktikos ateina patirtys, gal ten tęstinis lavinimas
aktualesnis - greitai įgyti bakalaurą, išeiti į darbą ir galbūt sugrįžti ir
tam tikrus modulius pasiimti vėliau“, - kalbėjo ministerijos sekretorius.
Lietuva yra pritarusi Bolonijos proceso, prasidėjusio 1998 metais,
deklaracijoms bei komunikatams, kurie šalia kitų tikslų numato trumpinti
studijų laiką.
Bolonijos procesas yra Europos Komisijos (EK) iniciatyva siekiant
struktūriškai reformuoti Europos aukštąjį mokslą, stiprinti jo
konkurencingumą, kurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, rengti aukštos
kvalifikacijos specialistus.