Rasti urvai yra per daug aukštose vietose, kad juose galėtų slėptis
gyvybė, tačiau, anot mokslininkų, kitose Raudonosios planetos vietose
rastuose urvuose galėtų būti kokių nors gyvybės formų arba ateityje jie
galėtų tikti astronautams apsistoti.
Zondo „Mars Odyssey“ padarytose nuotraukose matomos septynios 100-250
skersmens beveik apvalios dėmės yra ant Arsijos vulkano, esančio netoli
aukščiausios planetos viršukalnės, šlaitų.
Zondo infraraudonųjų spindulių aparatu ištyrę dėmių nakties ir dienos
temperatūras, mokslininkai padarė išvadą, jog septyni apskritimai gali būti
urvų angos.
„Jie šaltesni nei aplinka dieną ir šiltesni - naktį“, - sakė JAV
Geologinių tyrimų Astrogeologinės grupės vadovas ir Šiaurės Arizonos
universiteto mokslininkas Glenas Cushingas.
„Jų šiluminė pusiausvyra nėra tokia pastovi kaip Žemės urvų, kurie
išlaiko gana vienodą temperatūrą, tačiau vis dėlto rodo, kad tai yra gilūs
urvai“, - NASA pranešime spaudai teigė G.Cushingas.
G.Cushingo vadovaujama mokslininkų grupė apie mokslinį atradimą paskelbė
žurnalo „Geophysical Research Letters“ interneto tinklalapyje.
Potencialūs urvai yra taip aukštai, kad „beveik neįmanoma, jog juose
galėtų gyventi žmonės ar veistųsi bakterijos“, teigė G.Cushingas.
„Net jei kada nors Marse egzistavo gyvybė, ji negalėjo pakilti į tokį
aukštį“, - pridūrė jis.
Tačiau „Septyniomis seserimis“ pavadintų urvų atradimas paskatino naujų
Marso urvų paieškas, pranešė NASA.
„Ar tai būtų tik gilios vertikalios šachtos, ar erdvių urvų angos - bet
kuriuo atveju tai įėjimas į popaviršinius Marso sluoksnius“, - sakė tyrimo
bendraautorius Timas Titusas.