„Porą mėnesių jokios informacijos apie aukštojo mokslo reformą mes
negirdėjome. Štai dabar matome, jog reformos paruošiamieji darbai ir vėl
vykdomi skubotai. Aukštosios mokyklos pasirinkimas yra pakankamai svarbus ir
iš anksto planuojamas sprendimas kiekvieno abituriento gyvenime. Liko vos
daugiau nei pusmetis iki galutinio pasirinkimo, o mokiniai vis dar laikomi
nežinioje“, - sako Lietuvos mokinių parlamento (LMP) Švietimo ir mokslo
komiteto pirmininkė Rasa Činčytė.
Mokinių parlamentas išplatino kreipimąsi į Seimą, Vyriausybę bei Švietimo
ir mokslo ministeriją (ŠMM), kuriame teigia, esą studijų pertvarka yra
nepagrįtai „skubinama“. Mokinių nuomone, šiais mokslo metais įgyvendinti
reformą jau per vėlu ir siūlo ją atidėti 2009 metams.
„Aukštojo mokslo reforma, mūsų manymu, yra labai svarbus pokytis
Lietuvoje, todėl norėtųsi, kad jį įgyvendinant pirmoje vietoje būtų ne
greitis, o kokybė ir geras rezultatas, jog po poros metų vėl neprireiktų
naujos reformos“, - sako mokinių parlamento atstovė R.Činčytė.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar birželį susitarė
socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio,
valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos.
Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau
nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys
valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Aukštosios mokyklos pačios nustatys
studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą
nustatys valstybė.
Anot pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti
bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies
kitas studijų išlaidas. Paskola bus be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama
studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.
Pagal ŠMM parengtą, bet Vyriausybės dar nepatvirtintą, planą nuo kitų
metų rugsėjo 1-osios už mokslą universitete būsimi studentai turėtų
atseikėti nuo 1040 iki 5200 litų per metus. Pasirinkusieji kolegijas mokėtų
mažiau - nuo 1040 iki 1820 litų. Planuojama, kad 30 proc. geriausiai
besimokančių studentų už mokslą mokėti nereikės.
Studentų atstovai yra kritiškai įvertinę planuojamą aukštojo mokslo pertvarką.