Tarpinė lytis: žmonės, gyvenantys šalia mūsų

Kai daktarei Alice Dreger kas nors pasako, kad lytis yra lengvai apibrėžiamas dalykas, ji užduoda klausimą: „Kodėl tiek daug plastinių chirurgų atlieka krūtų sumažinimo operacijas vyrams ir veido plaukų pašalinimo procedūras moterims?”

Neseniai Oprah’os Winfrey pokalbių šou dalyvavusi Čikagos Northwesterno universiteto mokslininkė atsakė į lrytas.lt klausimus apie palyginti neseniai JAV didesnio visuomenės dėmesio susilaukusį reiškinį: tarpinės lyties žmones.

Pasak mokslininkės, pirmas klausimas, kurį jai užduoda mažai apie tarpinės lyties asmenis žinantys žmonės, yra toks: „Tai turbūt labai reta?” Iš tiesų tarpinės lyties žmonių yra daug daugiau nei dažnas įsivaizduoja.

Šiaurės Amerikos tarpinės lyties žmonių asociacijos, kuriai priklauso ir A. Dreger, duomenimis 1 iš 2 000 naujagimių gimsta su tokiais lytiniais organais, kad sunku nuspręsti, kokiai lyčiai kūdikį priskirti. 1 iš 100 kūdikių fiziniai duomenys neatitinka standartinės „vyro” ar „moters” išvaizdos.

Daktarės A.Dreger teigimu, yra maždaug 36 skirtingi atvejai, kai žmogus dėl netipiškos dauginimosi sistemos šiuolaikinės medicinos požiūriu laikomas tarpinės lyties.

Pavyzdžiui, žmogus išoriškai gali atrodyti kaip moteris, tačiau jo kūno viduje reprodukciniai organai labiau primena vyro nei moters. Arba naujagimio genitalijos turi ir vyriškų, ir moteriškų lytinių organų požymių.

Dažniausi atvejai: mergaitė su tokiu dideliu klitoriu, kad jis primena mažą penį; berniukas su tokiu mažu peniu, kad jis panašesnis į klitorį, o jo kapšelis ryškiai pasidalijęs į dvi dalis ir panašus į mergaitės lytines lūpas.

Tarpinei lyčiai priskiriami žmonės, kurie turi mozaikines chromosomas. Vienos jų ląstelės turi XX (moteriškas) chromosomas, kitos — XY (vyriškas) chromosomas.

Ilgą laiką tokie naujagimiai su netipiškais dauginimosi organais būdavo priverstinai operuojami. Sprendimą, kuriai lyčiai vaiką priskirti, priimdavo gydytojai. Jei jie nuspręsdavo, kad naujagimis — „labiau berniukas”, stengdavosi chirurginiu būdu jam suformuoti kuo didesnį penį. Jei kūdikis atrodydavo esąs „labiau mergaitė”, gydytojai stengdavosi suformuoti vaginą ir pašalinti penį.

Tarpinės lyties žmonių nederėtų painioti su transseksualais. Pastarieji anatomiškai yra arba vyrai, arba moterys. Tačiau šie žmonės psichologiškai jaučiasi esą įkalinti netinkamame kūne: vyras nori būti moterimi, moteris – vyru.

A.Dreger padeda žmonėms su netipiškai atrodančiais lytiniais organais ar nestandartine anatomija integruotis į visuomenę. Ilgą laiką tokie žmonės buvo vadinami hermafroditais. Iš jų buvo tikimasi, kad jie patys visuomenėje pasirinks kurios nors vienos lyties funkciją. Tačiau ištobulėjus medicinai, vadinamieji hermafroditai buvo chirurgiškai verčiami tapti vyrais arba moterimis, nuoperuojant „nereikalingas” lytinių organų dalis bei rekomenduojant hormonų terapiją.

,,Esama nemažai atvejų, kai nėra jokio racionalaus metodo, kuriuo remiantis būtų galima nuspręsti, ar žmogus yra vyras, ar moteris. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) jau kurį laiką atsisakė priverstinai nustatinėti, kuriai giminei žmogus priklauso, kad leistų jam dalyvauti varžybose”, — pažymėjo A. Dreger. Ar tai reiškia, kad moteris bėgikė gali prisistatyti kaip vyras ir dalyvauti vyrų varžybose?

Ne, tačiau TOK daugiau nebesidomi, kaip atrodo žmogaus genitalijos ar kokie jo vidiniai reprodukciniai organai. Jei žmogus atrodo, kaip moteris, rengiasi kaip moteris ir tapatinasi su moterimi, jis varžybose bus laikomas moterimi. Kitaip tariant, TOK nebesiekia sportininkams „numauti kelnių”.

Prie tokio sprendimo prieita dėl to, kad mokslininkai įsitikino, jog gamta neįsakinėja, kas yra „tikras vyras” ar „tikra moteris”. Tai nusprendžia žmonės, šiais laikais — dažniausiai šioje srityje patyrę medikai. Tarpinė lytis taip pat yra žmonių sukurtas terminas, kuris apibūdina kiek kitokios nei įprasta anatomijos žmones.

Pastaruoju metu JAV vyksta plataus masto kampanija, kurios metu medicinos įstaigos siūlomos atsisakyti archaiško tarpinės lyties žmonių gydymo būdo įsikišant chirurgams. ,,Kam keisti kūnus, jei galime keisti mąstymą?”, — linkusi kartoti A.Dreger.

Dėl šių priežasčių linkstama tarpinės lyties vaikų neoperuoti. Gydytojai, pasitarę su psichologais ir tėvais, priima sprendimą, kurios lyties asmeniu užaugęs šis vaikas greičiausiai norės būti. Didžiąja dalimi specialistams pavyksta nustatyti, kuri pusė turi didesnį pranašumą.

„Tokio dalyko kaip hermafroditas — žmogus, kuris yra tiksliai tiek pat moteris, kiek ir vyras, negali būti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Toks žmogus tiesiog išeitų iš proto”, — lrytas.lt sakė mokslininkė.

Vienas liūdniausių nevykusio eksperimentavimo su lytimi atvejų yra kanadiečio Davido Reimerio istorija. Žmogus, vėliau pasivadinęs Davidu Reimeriu, gimė 1965 m. Tėvai jam davė Bruce’o vardą, jo dvyniui broliu — Briano. 8 mėnesių broliams buvo atliktas apipjaustymas. Briano apipjaustymas pavyko, tuo tarpu Bruce’ui panaudojus netinkamą deginimo aparatą buvo neatstatomai sužalotas penis.

Berniuko atvejo ėmėsi tuo metu garsus amerikiečių gydytojas Johnas Money. Jis įtikino dvynių tėvus, kad geriausia, ką galima padaryti berniukui be penio — paversti jį mergaite. Bruce’ui buvo pašalintos sėklidės, jam duotas Brendos vardas. Tėvus konsultavęs psichologas juos skatino slėpti „Brendos” praeitį ir auginti dvynius berniuką ir mergaitę.

Nors vėliau J.Money parašė ne vieną straipsnį apie tai, kad lytis yra visuomenės išgalvota kategorija ir kad jam pavyko iš berniuko padaryti laimingą mergaitę, netruko paaiškėti, kad gydytojas melavo. Brenda niekuomet nebuvo laiminga mergaitė, nekentė vaikščioti po parduotuves, žaisti su lėlėmis ar užsiimti kita tradiciškai mergaitėms priskiriama veikla.

Kai sulaukus paauglystės Brenda ėmė grasinti savižudybe, tėvai papasakojo apie vaiko praeitį. Būdama penkiolikos Brenda Reimer pasivadino Davidu Reimeriu ir ėmė gyventi kaip vyras: nusikirpo plaukus, pradėjo rengtis vyriškais darbužiais. 1997 m. D.Reimeriui buvo atlikta keletas operacijų, turėjusių bent iš dalies atstatyti vaikystėje įvykusį priverstinį lyties priskyrimą.

D.Reimeris sėkmingai vedė ir tapo trijų įvaikintų atžalų tėvu. Jo istorija, parodyta per Kanados televiziją ir išleista atskira knyga, sukrėtė visą Šiaurės Ameriką ir buvo pirmasis realus žingsnis, prislopinęs chirurginio lyties priskyrimo praktiką.

Sesers virtimą į brolį sunkiai išgyveno Davido dvynys Brianas. Vyrui pradėjo reikštis šizofrenijos priepuoliai, galiausiai jis mirė nuo alkoholio ir antidepresantų mišinio. Laimingas Davido Reimerio gyvenimas taip pat truko gana neilgai. Atšalus santykiams su žmona, jis pasinėrė į alkoholizmą. 2004 m., būdamas 38-erių, D.Reimeris baigė gyvenimą savižudybe.

Daktarės A. Dreger įsitikinimu, jei vis dėlto medikai apsirinka, augantis tarpinės lyties vaikas, dažniausiai paauglystės metais, palyginti neskausmingai gali pasirinkti gyventi kaip kitos lyties asmuo. Tuo tarpu jei jau kartą atlikta chirurginė operacija, jos rezultatus pakeisti bus nelengva.

Pasitaiko, kad jau užaugę tarpinės lyties žmonės pasirenka galutinai susitapatinti su konkrečia lytimi ir ryžtasi lyties korekcijos operacijai. Tobulėjant medicinai, padažnėjo atvejų, kai žmonės apie tai, kad turi ir vienai, ir kitai lyčiai būdingų anatominių požymių, sužino tik paauglystėje.

Tarpinės lyties žmonių egzistavimas įdomiai pakreipia diskusiją apie tos pačios lyties asmenų santuoką. Kaip knygoje ,,Hermafroditai ir medicininė lyties sąvokos kilmė” rašo A.Dreger, dar XIX a. gydytojai buvo susidūrę su įteisintomis homoseksualiomis ir kitomis ,,nenatūraliomis” santuokomis.

Dažniausiai taip buvo apibūdinamos tarpinės lyties žmonių santuokos, kai abu partneriai atrodydavo kaip vyrai, tačiau vieno iš jų lytiniai organai buvo labiau moteriški. Vienas iš jų tapatindavosi su moterimi, kitas — su vyru. Kai kurie gydytojai tuomet palyginti aktyviai mėgino paskelbti tokias santuokas negaliojančiomis.

„Daugeliu atvejų, meilė yra stipresnė už mediciną, taip kaip ir gamta yra stipresnė už mokslą”, — pažymėjo A.Dreger. Mokslininkės įsitikinimu, vieną dieną tos pačios lyties asmenų santuoką draudžiantiems teismams gali tekti priimti tokią pat poziciją, kaip ir TOK: leisti žmonėms apsispręsti.