„Nekantraudamas laukiu kito dešimtmečio, kai grįžime į Mėnulį. Manau,
išvysime, kaip rusų ir amerikiečių kosmonautai pirmieji eis jo dulkėtais
takeliais“, - kalbėjo M.Griffinas radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje
pirmadienį.
Pasak jo, tarptautiniai projektai ekonominiu ir moksliniu požiūriu
naudingesni nei nacionaliniai kosminiai projektai. NASA atstovas priminė,
kad nuo devintojo dešimtmečio Rusija vykdė kosminių stočių programą, o JAV -
kosminių erdvėlaivių programą.
„1995 metais mes jas sujungėme į programą „Shuttle-Mir“, ir dabar drauge
statome tarptautinę kosmoso stotį“, - sakė jis.
M.Griffinas patikslino, kad Mėnulio stotis reikia statyti Antarkties
įsisavinimo pavyzdžiu: ten nedideles mokslo bazes iš pradžių pasistatė SSRS
ir JAV, o vėliau prisijungė ir kitos šalys.
Specialiai Mėnulio programai NASA konstruoja naujos kartos kosminį laivą
„Orion“, kuris gali pasirodyti 2015 metais. „2010 metais mes atsisakysime
daugkartinio naudojimo erdvėlaivių ir statysime į rusišką „Sojuz“ panašios
konstrukcijos laivą“, - sakė jis.
NASA svarsto ir skrydžio į Marsą projektą, kurį pradėjus realizuoti
planuojama atnaujinti branduolinių variklių konstravimo darbus.
Pasak M.Griffino, išsilaipinimui Marse yra visos sąlygos. „Aš net
nenustebsiu, jei pavyks aptikti gyvybės formų Marse, - senų ar šiuolaikinių,
- bet jau dabar aišku, kad jos nebus panašios į tai, ką pažįstame“, -
pabrėžė NASA atstovas.
Jis taip pat informavo, kad artimiausiu metu komercinių skrydžių kainos
nemažės ir sieks nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų dolerių. „Dar
ilgai skrydžiai į kosmosą bus prienami tik turtuoliams. Kol kas tik rusai
parduoda kelialapius į orbitą“, - sakė jis.