Jų atrasta technologija pastaraisiais metais sudarė sąlygas „radikaliai
sumažinti kietuosius diskus" ir buvo vienas persilaužimų šiuolaikinių
informacinių technologijų (IT) srityje, pranešė Karališkoji Švedijos mokslų
akademija.
69 metų A.Fertas ir 68 metų P.Gruenbergas pagerbti už tai, kad 1988
metais atrado milžiniškos magnetovaržos (giant magnetoresistance, GMR)
principą.
GMR galima laikyti vienu pirmųjų realių nanotechnologijų pritaikymų,
sakoma Karališkosios Švedijos mokslų akademijos pranešime.
Nuolatinis elektronikos prietaisų mažinimas dabartiniame IT pasaulyje
tapo įprastu dalyku, ir kasmet rinkoje pasirodo vis mažesni nešiojamieji
kompiuteriai ir „iPod".
Pirmoji kietųjų diskų skaitymo galvutė, pagrįsta A.Ferto ir P.Gruenbergo
technologija, pasirodė 1997 metais, ir nuo to laiko tai yra standartas šioje
pramonės šakoje.
P.Gruenbergas Švedijos radijui kalbėdamas apie gautą Nobelio premiją
sakė, kad tai „tiesiog nuostabu".
Paklaustas, ar tikėjosi šios premijos, jis atsakė: „Iš dalies taip, iš
dalies ne. Jau esu laimėjęs premijų, ir žmonės visada sakydavo, kad trūksta
vienos premijos, paskutinės premijos. Ta prasme buvau truputį pasirengęs".
A.Fertas sakė, kad yra labai laimingas - dėl savęs, dėl savo šeimos ir
savo kolegų, kuriems yra „labai dėkingas".
Jis taip pat sakė, jog džiaugiasi, kad dalysis premija su P.Gruenbergu,
kuriuo žavisi ir su kuriuo visada palaikė gerus santykius.
A.Fertas ir P.Gruenbergas, dirbdami atskirai vienas nuo kito, atrado, kad
itin maži magnetiniai pokyčiai medžiagose iš labai plonų įvairių metalų
sluoksnių sukelia didžiulius elektrinės varžos pokyčius.
Šie pokyčiai, savo ruožtu, sukelia srovės pokyčius galvutėje, kuri skaito
kietąjį diską ir atpažįsta vienetus ir nulius, kuriais užkoduota
informacija.
Dėl to skaitymo galvutė gali skaityti mažesnes ir silpnesnes magnetines
sritis, o šis jautrumas reiškia, kad informaciją kietajame diske galima
„supakuoti" tankiau.
A.Fertas yra pietiniame Paryžiaus priemiestyje Orsė įsikūrusio
universiteto „Paris-Sud" profesorius ir Orsė įsikūrusios vyriausybinės
tyrimų organizacijos CNRS fizikos padalinio direktorius, o P.Gruenbergas yra
Julicho tyrimų centro profesorius.