Pasak premijos steigėjų, G.Ertlio tiriamasis žvilgsnis į atomų ir molekulių kaitą ant katalizatorių paviršių padėjo suprasti tokius procesus kaip geležies rūdijimas, kuro elementų funkcionavimas ir katalizatorių veikimas automobiliuose.
„Likau be žado, kai išgirdau naujienas iš Stokholmo, - pareiškė
mokslininkas. - Jaučiu pasididžiavimą".
„Negaliu pasakyti, kad laukiau apdovanojimo, bet žinojau, kad figūruoju
kandidatų sąraše", - pridūrė jis. G.Ertlis sukūrė metodą, kaip laipsniškai susidaryti visą kokios nors ant
paviršiaus vykstančios cheminės reakcijos vaizdą.
Šie eksperimentai yra brangus malonumas, nes jiems reikia tokios
laboratorijos, kurioje nebūtų absoliučiai jokios taršos ir kurioje būtų
galima ant absoliučiai švaraus paviršiaus uždėti atskirus atomų ir molekulių
sluoksnius.
G.Ertlis yra Berlyno Fritzo Haberio instituto, kuris
priklauso Maxo Plancko draugijai, profesorius emeritas.
Nobelio premiją skirianti Karališkoji Švedijos mokslų akademija vadina jį
žmogumi, padėjusiu pamatus paviršių chemijai, kuri išsiplėtojo 7-ajame
dešimtmetyje, ir žmogumi, kuris vienas pirmųjų suprato modernių technologijų
potencialą šiai naujai sričiai tyrinėti.
„Ertliui pavyko pateikti detalų aprašymą, kaip cheminės reakcijos vyksta
ant paviršių, ir tokiu būdu padėjo pamatus šiuolaikinei paviršių chemijai",
- sakoma Akademijos pranešime. Šis mokslas taip pat gali paaiškinti, kodėl nyksta ozono sluoksnis. Taip
yra dėl cheminių reakcijų ant ledo kristalų stratosferoje paviršiaus.
Žinios apie chemines reakcijas, vykstančias ant paviršių, taip pat padės
mokslininkams veiksmingiau kurti atnaujinamą kurą ir naujas medžiagas
elektronikai, pridūrė Karališkoji Švedijos mokslų akademija.
Praėjusiais metais Nobelio premija šioje srityje buvo paskirta
amerikiečiui Rogeriui D.Kornbergui už visai gyvybei
būtinos eukariotinės perrašos molekulinių pagrindų tyrimus.
Kasmet vykstančios prestižinės Nobelio premijos teikiamos asmenims, labiausiai nusipelniusiems moksle, literatūroje, ekonomikoje ir taikos srityje.
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premija pirmą kartą buvo įteikta 1901 metais.
Laureatai gauna auksinį medalį ir 10 milijonų Švedijos kronų (3,7 mln. litų) premiją, kuri gali būti padalyta ir dviem ar trims asmenims ar organizacijoms.