Kaip ir genai, žodžiai paklūsta negailestingam principui „išgyvena
stipriausias“, todėl tie žodžiai, kurie rečiau vartojami kasdienėje kalboje,
labiau kinta, rodo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos keturios
labai skirtingos indoeuropietiškos kalbos.
Jei tai teisinga ir kitų kalbų atvejais, šis dėsnis bus labai svarbus
geresniam kalbos - vienos žmonijai būdingų savybių - supratimui.
Panašiai kaip ir Charleso Darwino evoliucijos teorija,
naujas tyrimas rodo, kaip individai gali to net nežinodami daryti įtaką
bendros gimtosios kalbos „rūšių“ pokyčiams.
Britų žurnale „Nature“ spausdinamame straipsnyje rašoma, kad yra ryšys
tarp žodžio vartojimo dažnio ir to žodžio formos bei prasmės stabilumo
laikui bėgant.
Pietų Anglijos Redingo universitete dirbančio Marko Pagelio (Marko
Peidželio) vadovaujami mokslininkai aiškinosi, kaip 200 pagrindinių anglų,
rusų, graikų ir ispanų kalbų žodžių kito per tūkstančius metų.
Visa indoeuropiečių kalbų šeima, kurią sudaro 87 šiuo metu gyvos kalbos,
panašiai kaip ir biologinės rūšys, tikriausiai yra bendros kilmės, o jų
bendras „protėvis“ egzistavo prieš maždaug 10 tūkst. metų.
Labai dažnai vartojami kalbų žodžiai, tokie kaip „du“ ar „vanduo“, ir
dabar yra pastebimai panašūs, nustatė mokslininkai. Tačiau tie žodžiai,
kurie kasdienėje kalboje vartojami kiek rečiau, bėgant šimtmečiams ir
tūkstantmečiams smarkiai kito.
Žmogus, kurio gimtoji kalba yra anglų ir kuris nemoka užsienio kalbų,
vargiai atspėtų, kad graikiškas žodis „oupa“, vokiškas „Schwanz“ ir
prancūziškas „queue“ reiškia tą patį, ką ir anglų kalbos žodis „tail“
(„uodega“).
Statistinė koreliacija tarp žodžio vartojimo dažnio ir jo „mutavimo“ yra
itin didelė, sakė Tecumsehas Fitchas iš Škotijos
Šv.Andriejaus universiteto.
Panašų tyrimą, kurio rezultatai taip pat skelbiami „Nature“, atliko
Harvardo universiteto evoliucijos biologijos specialistas ir matematikas
Erezas Liebermanas. Jis aiškinosi, kaip laikui bėgant
kito anglų kalbos veiksmažodžiai, ypač tai, kaip buvo pereinama nuo
netaisyklingų veiksmažodžių, prie taisyklingų veiksmažodžių.
Senojoje anglų kalboje laikų kaitymas retai paklusdavo taisyklėms, bet
palaipsniui tie „netaisyklingi“ veiksmažodžiai buvo standartizuoti.
E.Liebermanas ir jo kolegos, išanalizavę 177 veiksmažodžių formas,
nustatė matematiškai tikslų ryšį vartojimo dažnio ir kitimo: 100 kartų
dažniau vartojamas veiksmažodis „taisyklingu“ virsta 10 kartų lėčiau.
Abiejuose straipsniuose daroma ta pati išvada: dažnai vartojami žodžiai
yra atsparūs pokyčiams.
Tačiau kodėl taip yra, vis dar neaišku. Gali būti, kad nauji žodžių
variantai - „mutacijos“ - dažnai vartojamų žodžių atvejais yra retesni dėl
to, kad vartodami tuos žodžius žmonės daro mažiau klaidų. Paprastai kalbant,
mes geriausiai prisimename tuos žodžius, kuriuos kasdien vartojame.
Kitas paaiškinimas būtų tas, kad visų žodžių atvejais atsiranda naujų
variantų, ištartų per klaidą ar tyčia, tačiau tikimybė, kad toks variantas
išliks ir paplis sumažėja, jei jis, kaip ir introdukuoti svetimų rūšių ar
veislių organizmai, turi konkuruoti su pripažintu ir toje srityje
dominuojančiu žodžiu.