Nevaisingumo eliksyras — plastiko buteliuke

Pagaliau gavęs buteliuką su pienu vaikas nurimsta. Prisėdate čia pat ant naujutėlių viniline danga išklotų grindų. Paskubomis įgrūdate kompaktinę plokštelę ir paleidžiate grotuvą. Pasitepate pavargusį kūną losjonu. Idiliškas namų vaizdelis ar… karo zona?

Tokį klausimą linkę užduoti mokslininkai, tyrinėjantys chemikalų įtaką šiuolaikinio žmogaus gyvenimui. Anot jų, mes tiesiog maudomės kenksmingose medžiagose, to nė nenujausdami.

Nuo Antrojo pasaulinio karo iki dabar į pasaulį paleista per 80 tūkstančių naujų chemikalų. Kasmet jų pasipildo dar dviem tūkstančiais.

Konservantai maisto produktuose, pesticidai bulvėse ar švinas žaisluose — nieko naujo. Bet tai tik ledkalnio viršūnė. Didžiausias iššūkis žmonijos sveikatai — plastikiniuose kasdien vartojamuose daiktuose esantys chemikalai. Jie gali tapti pačia baisiausia žmonijos susikurta rykšte, grasindami sutrikdyti galimybę pratęsti savo giminę.

Pirmoji įtariamų kenkėjų sąraše — kosmetikos produktuose, žaisluose, vinilinėse grindyse, tapetuose ir kituose kasdienio vartojimo daiktuose paplitusi chemikalų grupė, vadinama ftalatais. Šios medžiagos dedamos į plastikinius produktus, kad padidintų jų elastingumą.

Ftalatai - endokrininės sistemos trikdytojai. Jie žmogaus organizme blokuoja hormonų veiklą arba patys „apsimeta“ hormonais ir sukelia sumaištį jautrioje žmogaus hormoninėje sistemoje.

Bandymuose su laboratoriniais gyvūnėliais nustatyta, kad ftalatai blokuoja vyriškųjų hormonų gamybą patinėlių organizme ir blogina spermos kokybę. Ištyrus moterų, kurių organizme rasta didelė ftalatų koncentracija, pagimdytus berniukus, nustatyta jų vystymosi defektų. Ftalatais užterštų moterų kūdikiai turėjo nenusileidusias sėklides ir mažus arba deformuotus penius. Jie taip pat buvo labiau linkę susirgti diabetu.

Kalifornijos įstatymas

Kalifornijos valstija neseniai priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė tam tikrų ftalatus buityje naudojamuose daiktuose, skirtuose 3 metų ir jaunesniems vaikams. Dar anksčiau tai padarė Europos Sąjunga, Meksika, Japonija ir Argentina. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad yra dar daug chemikalų, kurie tiek pat kenksmingi suaugusiesiems ar vaikams brendimo laikotarpiu.

Nerimą kelia cheminė medžiaga, pavadinta bisfenoliu A (BPA). Įtarus jos daromą žalą žmogaus organizmui, mokslininkus labiausiai šokiravo jos paplitimas. BPA yra dantų plombose, kompaktiniuse diskuose, maisto konservų dėžutėse ir gėrimų skardinėse bei kūdikių žindymo buteliukuose.

Chemikalas labai lengvai perduodamas iš pakavimo taros į maisto produktus, todėl jo randama vaikų tyrelėse, gaiviuosiuose gėrimuose ir daržovėse. BPA „plaukioja“ į plastikinius buteliukus supilstytame vandenyje. Internete paskelbti Ročesterio universiteto mokslininkės Shannos Swan 2005 metų tyrimų duomenys rodo, kad 95 proc. amerikiečių organizmuose esama BPA.

Plastikinę tarą gaminančių kompanijų atstovai tvirtina, kad BPA yra visiškai nekenksminga. Tačiau nepriklausomi tyrimai rodo ką kita. Chemikalai žmogaus organizmą gali ardyti lėtai, bet sėkmingai. Ilgalaikiam poveikiui nereikia mirtinų dozių. Kartais sukelti chaosą žmogaus hormoninėje veikloje pakanka nuolatinio cheminių medžiagų poveikio, kurių kiekis gali būti 2 000 kartų mažesnis už oficialiai leistiną normą.

Japonijos mokslininkai neseniai nustatė, kad ir nedidelės dozės BPA gali sutrikdyti organizmo hormoninę veiklą. Laboratorinių tyrimų metu BPA bandomosioms žiurkėms sukėlė prostatos vėžį ir genitalijų deformacijas.

Jei BPA patenka į besivystančio gyvūno vaisiaus organizmą, vėliau patelėms gali išsivystyti krūtų vėžys. Šis chemikalas taip pat gali sukelti persileidimą. Mokslininkai baiminasi, kad BPA ir į jį panašūs visur esančiame plastike randami chemikalai gali būti atsakingi už pernelyg ankstyvą mergaičių brendimą.

Tačiau didžiausios tyrėjų pajėgos metamos į žmonijai siaubą keliančios problemos analizę — visuotinį nevaisingumą. Gerokai per trisdešimtmetį peržengusių ar keturiasdešimtmečių sunkumus mėginant pastoti medikai būdavo linkę nurašyti kaip neišvengiamo biologinio laikrodžio tiksėjimo rezultatą.

Bet dabar nevaisingumu vis dažniau ima skųstis dvidešimtmetės ar vos trisdešimties metų sulaukusios jaunos moterys. Todėl chemikalų poveikį nevaisingumui tyrinėjantys mokslininkai pradėjo ieškoti, ar dešimtys tūkstančių aplinkoje esančių cheminių medžiagų nėra kaip nors susiję su biologinio laikrodžio trikdymu.

Naujausi daktarės Sh.Swann tyrimai rodo, kad nevaisingumo problema paliečia vienodai tiek vyrus, tiek moteris. Vyrų spermos kokybė kasmet blogėja. Moterų galimybes pastoti mažina kaušidžių funkcijų sutrikimai, per ankstyvas lytinis brendimas ir padažnėję persileidimai.

Domėtis žmonių vaisingumu 1996 m. išspausdinta Theo Colborn, Dianne Dumanoski ir Johno Petersono Myerso knyga „Pavogta mūsų ateitis“. Joje vaizdžiai aprašyta, kaip prastėja prie Didžiųjų ežerų gyvenančių gyvūnų vaisingumas. „Galimos visuotinai paplitusio hormonų sutrikdymo pasekmės yra gilios ir nepakeičiamos“, — patys šokiruoti savo stebėjimų rezultatų perspėjo visuomenę mokslininkai.

Neginčijamai įrodyti tokius sudėtingus dalykus, kaip nedidelių dozių chemikalų įtaka žmogaus organizmui — ilgai užtruksiantis darbas. Kol įrodymai pasieks visus, praeis dar nemažai laiko. Dar ilgiau užtruks, kol pavyks pakeisti savo įpročius. Šiuo metu grįžimas prie stiklinių pieno butelių atrodo tarsi kelionė laiko mašina į gilų sovietmetį.

Kita vertus, garsiau prabilus apie galimą plastiko buities reikmenyse esančių chemikalų įtaką orgnizmui, per trumpą laiką Kalifornijos parduotuvėse buvo šluote išluoti stikliniai buteliukai vaikams maitinti. Niekas nenorėtų, kad plastiko baimė pasiektų panikos lygmenį, tačiau net ir patys atsargiausiai situaciją vertinantys JAV medikai bei mokslininkai mano, jog šiek tiek atsargumo nepakenks.

Jau dabar nėščiosioms rekomenduojama vengti nebūtinų kontaktų su plastikine tara. Negerti vandens ar gaiviųjų gėrimų iš palstikinių buteliukų, nevalgyti maisto iš skardinių. Tiesiog būtų neprotinga laukti, kol atsiras antras Alas Goras, kuris įtikins mases, jog ne tik gamtai, bet ir sveikatai gresia pavojus ten, kur nė nenujaučiam.