Pasak jo, reikia nuveikti daugiau nei nuveikta SSRS laikais,
„neapsiriboti 20-25 paleidimais“. „Kinija eina SSRS keliu, - sakė
mokslininkas, - naudodama mūsų patirtį. Mums to kartoti nėra reikalo ir
negalima“.
Jis paaiškino, kad numatyti keturi darbų etapai. Planuojama iš pradžių,
2009-2010 metais, apskrieti Žemės palydovą. Antrajame etape Mėnulis jau bus
tyrinėjamas, paimta jo grunto pavyzdžių (2011-2012).
Trečiajame etape numatoma atgabenti į Žemę mėnuleigio surinktą gruntą.
Ketvirtasis etapas - autonominės bazės kūrimas Mėnulio paviršiuje.
G.Poliščiukas pabrėžė, kad nė viena šalis, kad ir kokia galinga būtų,
nepajėgi pati viena realizuoti Mėnulio ir Marso tyrimo programą. Todėl
programoje pasiūlyta dalyvauti Kinijai, Indijai ir Europai.
Specialistas dar pažymėjo, kad konkurencija, užvirusi po Kinijos palydovo
skrydžio į Mėnulį, nėra vien civilinio pobūdžio. Pirmąjį palydovą į šią
planetą ketina paleisti japonai, savo programų turi Europos kosmoso agentūra
ir NASA. „Ir vėl bus varžomasi dėl politinių ir kitokių tikslų“, - pabrėžė
konstruktorius.