„Norėčiau palinkėti jums sėkmingos misijos ir saugaus grįžimo“, - įgulai
pasakė starto direktorius Dougas Lyonsas.
Erdvėlaivis pakilo 12 val. 45 min. (21 val. 45 min. Lietuvos laiku), nors
ir buvo baiminamasi prasto oro.
Mažiau nei minutė po pakilimo „Atlantis“ skriejo daugiau kaip 6 tūkst. km
per val. greičiu, o per mažiau nei 10 minučių pasiekė orbitą.
Įgula, kurioje yra vienas prancūzas ir vienas vokietis, į TKS, kuri turi
tapti išeities tašku Marso ir kitiems tyrimams, gabena 10 t sveriančią
laboratoriją „Columbus“.
Šią laboratoriją, kurioje yra patalpa trims žmonėms, valdys netoli
Miuncheno Vokietijoje esantis valdymo centras. „Columbus“ sudarys sąlygas
Europos kosmoso agentūrai (EKA) atlikti biotechnologijos, medicinos,
medžiagų ir skysčių eksperimentus.
Kosminė laboratorija kainavo maždaug 1,3 mlrd. eurų (4,4 mlrd. litų),
kurių didžiausią dalį skyrė Vokietija, Italija ir Prancūzija.
Pagrindinė skrydžio užduotis yra pasinaudojant TKS roboto ranka iškelti
„Columbus“ iš „Atlantis“ ir prijungti ją prie TKS.
Šios europiečių ambicijoms svarbios misijos metu astronautai turi tris
kartus išeiti į atvirą kosmosą.
„Atlantis“ įguloje yra prancūzas Leopoldas Eyhartsas ir vokietis Hansas Schlegelis. TKS šiuo metu
yra JAV astronautai ir Rusijos kosmonautai.
H.Schlegelis du kartus išeis į atvirą kosmosą - jis turės sujungti
„Columbus“ ir TKS elektros ir skysčių linijas.
L.Eyhartsas pradės antrąją pagal trukmę europiečio buvimo TKS misiją. Jis
pakeis JAV astronautą Daną Tani (Daną Tanį).
2006 metais EKA astronautas vokietis Thomas Reiteris TKS
išbuvo šešis mėnesius.
Iš pradžių „Atlantis“ startas buvo planuojamas gruodžio 6 dieną, tačiau
dėl prastai veikusių degalų matuoklių schemų startą teko atidėti dviem
mėnesiams.
NASA aukšto rango pareigūnas Billas Gerstenmayeris sakė, kad inžinieriai nustatė tos pasikartodavusios problemos priežastį ir ją pašalino.
Iki 2010 metų, kai baigsis trijų JAV daugkartinių erdvėlaivių eksploatacija, TKS statyba turi būti užbaigta, todėl iki to laiko planuojama daug skrydžių.