Laureatus sveikinęs ir diplomus įteikęs premjeras Gediminas Kirkilas
pabrėžė mokslo svarbą šaliai, jos ekonominei ir dvasinei gerovei.
„Šiuo metu Lietuvoje neabejojama, kad įvairių mokslo sričių ir
technologijų plėtra yra glaudžiai susijusi su visomis šalies raidos
sritimis. Mokslas pripažįstamas svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu darnią
šalies plėtrą, svarbiausia priemone padedančia pasiekti dvasine ir
materialine gerove.
Žinios ir gebėjimas naudotis naujausiais atradimais,
kurti naujas žinias ir technologijas yra pagrindinė įvairių gyvenimo sričių
varomoji jėga. Kartu negalime pamiršti ir humanitarinių ir socialinių
mokslų, ypač lituanistinių tyrimų, kurie mūsų šalyje yra ir visada bus
prioritetiniai“, - kalbėjo premjeras.
Iš viso šiais metais premijuota 15 mokslo darbų humanitarinių ir
socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas Vytauto Ambrazo
darbų ciklas „Lietuvių kalbos istorinė sintaksė ir kiti istorinės sintaksės
tyrinėjimai“, Mindaugo Maksimaičio darbų ciklas „Lietuvos konstitucionalizmo
istorijos studijos“ ir Eugenijos Ulčinaitės darbų ciklas „Lotyniškosios
Lietuvos literatūros 16-18 a. tyrinėjimai“.
Lietuvos mokslo premijų komiteto sprendimu premija įteikta vienam
taikomosios mokslinės veiklos darbui: Vladislavos Stankūnienės, Sarmitės
Mikulionienės, Aušros Maslauskaitės ir Aivos Jasilionienės darbų ciklui
„Paramos šeimai politikos prioritetų paieškos šeimos pokyčių, gyventojų
senėjimo ir demografinės krizės sąlygomis“.
Fizinių mokslų sekcijoje premijuotas Eimučio Juzeliūno ir Rimanto
Ramanausko darbas „Elektrocheminė medžiagotyra - nuo nanostruktūrų iki
ekologijos“ bei Gedimino Juzeliūno, Bronislovo Kaulakio ir Juliaus Rusecko
darbų ciklas „Spinduliuotės ir trikdžių poveikis atominėms ir molekulinėms
sistemoms: spektrai, dinamika, kinetika matavimai“.
Premijos paskirtos ir dviem taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklams:
Mato Vytauto Gutausko „Pluoštinių polimerų eksploatacinio stabilumo
vertinimo sistemos kūrimas ir taikymas“ bei Roberto Mokriko ir Jono Mažeikos
darbui „Baltijos artezinio baseino hidrogeocheminis-izotopinis įvertinimas:
dabartinė sandara ir raida“.
Biomedicinos mokslų sekcijoje reikšmingiausiais buvo pripažinti Rimanto
Daugelavičiaus ir Elenos Bakienės darbų ciklas „Mikroorganizmų
apvalkalėliai: laidumo įvertinimo metodai ir įveikimo būdai“ bei Adolfo
Toleikio, Vilmantės Borutaitės ir Vidos Mildažienės darbas „Mitochondrijų
funkcijų valdymo ir jų atsako į stresą mechanizmai“.
Už taikomosios mokslinės veiklos darbų ciklą „Biologinių testų taikymas
vertinant vandens aplinkos toksiškumas“ premijuoti mokslininkai Milda Zita
Vosylienė, Nijolė Kazlauskienė, Gintaras Svecevičius, Elena Danutė
Marčiulionienė ir Danguolė Montvydienė.
Technologijos mokslų sekcijoje nuspręsta premijuoti mokslininką Henriką
Pranevičių už darbų ciklą „Kompiuterinių sistemų formalizavimas ir
modeliavimas: teorija ir taikymas“. Premija bus įteikta ir Vladui Vekteriui
už darbą „Mechatroninės mašinų inžinerijos tribologinių sistemų tyrimai“.
Technologijos eksperimentinės plėtros srityje premija įteikta darbų ciklo
„Informacinės technologijos bendrajam ugdymui: diegimo krypčių formavimas,
mokomosios programinės įrangos kūrimas ir lokalizavimas“ autorei Valentinai
Dagienei.
Premijos taip pat įteiktos Petrui Petraškevičiui, Jonui Skeivalui,
Algimantui Zakarevičiui ir Eimantui Kazimierui Paršeliūnui už darbų ciklą
„Lietuvos geodezinio pagrindo sukūrimo ir plėtros Europos lygmenyje
technologijų tobulinimas ir taikymas“.
Lietuvos mokslo premijas įsteigė Vyriausybė. Vienos premijos dydis - 44,2
tūkst. litų.