Pareigūnams ši vertinga informacija padėtų atskleisti daugelį nusikaltimų.
Tačiau manoma, kad patikėti tokių duomenų kontrolę policijai nederėtų.
Genetinių duomenų bazės sukurtos daugelyje pasaulio šalių. Pirmaujančia
šioje srityje laikoma Didžioji Britanija. Apie 60 mln. gyventojų turinčioje
valstybėje saugoma apie 4 mln. žmonių DNR kodai. Praktika imti mėginius DNR
kodui nustatyti taikoma ir kitose Europos šalyse. Jų teisėsaugos
institucijos net keičiasi įtariamųjų genetiniais duomenimis, rašo dienraštis
„Lietuvos žinios“.
Tačiau visur laikomasi griežtos taisyklės - minėti mėginiai gali būti
imami tik iš įtariamųjų baudžiamaisiais nusikaltimais arba asmeniui savo
noru sutikus. Pastaruoju atveju dažniausiai siekiama patvirtinti arba
paneigti tėvystės faktą. DNR kodas neretai būtinas nustatant žuvusio asmens
tapatybę.
Lietuvos pareigūnai taip pat įsitikinę, kad gyventojams būtų tik geriau, jei jie savo noru sutiktų duoti mėginius DNR kodui nustatyti. Tačiau tam
reikia specialios programos, įstatymo ir nemenko finansavimo. Šios dienos
skaičiavimais, vienas tyrimas kainuoja apie 100 litų.
Lietuvos policija sukaupusi apie 20 tūkst. DNR kodų. Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centre LŽ sužinojo, kad genetiniai tyrimai atliekami
tik tam tikrais atvejais - padarius nusikaltimą, arba kai asmuo į policijos
akiratį patenka kaip įtariamasis.
„Darbo turime mažiausiai dvylikai mėnesių“, - pasakojo centro viršininko
pavaduotojas Giedrius Birmontas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis LŽ tikino, kad
pasaulyje nėra šalies, kurioje būtų saugomi visų gyventojų DNR kodai.
Tačiau, jo manymu, mėginius derėtų imti iš visų, kurie įtariami padarę
nusikaltimus.
„Prancūzai juos ima iš visų, įtariamųjų ir tų, kurie daugiau kaip metams
nuteisti laisvės atėmimu. Jei Lietuvoje būtų priimtas atitinkamas įstatymas,
negalėtume mėginių imti tik iš tų asmenų, kurie padarė baudžiamuosius
nusižengimus. Tačiau įtariamųjų nusikaltimais genetinius duomenis derėtų
kaupti, o smurtiniais - tiesiog būtina“, - sakė jis.
Galimybę rinkti visų gyventojų DNR kodus K.Tubis atmeta, tačiau mano, kad
kai kurių rizikingų profesijų atstovai neturėtų atsisakyti genetinių tyrimų.
Tai - į tarptautines misijas išvykstantys kariškiai, orlaivių pilotai,
jūreiviai, tolimųjų reisų vairuotojai. Mat jiems kyla kur kas didesnis
pavojus tapti nelaimingo atsitikimo ar katastrofos aukomis. Kartais išvengti
nelaimių nepavyksta, o aukų kūnai lieka neatpažinti.
Policijos pareigūnai tikina, kad DNR duomenų bazė padėtų ne tik ištirti
jau padarytus nusikaltimus, bet ir užkirsti kelią naujiems.
G.Birmonto teigimu, policijos saugomi DNR kodai neprieinami bet kam, jie
pasiekiami net ne visiems pareigūnas.
„DNR duomenų bazė gerai apsaugota. Į ją galima patekti tik naudojantis
kompiuteriais, turinčiais atitinkamus slaptažodžius. Sudarytas vartotojų
sąrašas“, - aiškino G.Birmontas.
Tačiau Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius
profesorius Vaidutis Kučinskas įsitikinęs, kad genetinių duomenų bazė neturi
būti kontroliuojama policijos.
Pasak V.Kučinsko, daugelyje šalių genetinius duomenis kaupia ne policijos
struktūros.
„Šių duomenų bazes tvarko nepriklausomos organizacijos. Žinoma,
pareigūnai gali kreiptis ir gauti reikiamų duomenų, tačiau jų kontrolė
negali būti patikėta policijai. Tie dalykai neturi būti susiję“, - pabrėžė
profesorius.