Mokslo ir studijų įstatymo projekte, trečiadienį patvirtintame
Vyriausybės posėdyje, numatoma, kad universiteto rektorių iš trijų tarybos
pasiūlytų kandidatų renka Senatas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos, antradienį prieš minėtą
universitetų valdymo modelį rengusios protesto akciją prie Vyriausybės,
teigimu, reformuojant aukštąjį mokslą reikėtų daugiau galių suteikti
visuomeninėms taryboms.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aukščiausia akademinės savivaldos
institucija yra senatas. Jis skiria atstovus į universiteto tarybą bei renka
ir atšaukia rektorių.
Pagal priimtą įstatymą, kuris stumia iš mirties taško ilgai delstą
pradėti aukštojo mokslo reformą, pusę tarybos narių siūlys Senatas, kitą
pusę - Aukštojo mokslo taryba.
Tokį universitetų valdymo modelį ir kitus aukštojo mokslo pertvarkos
aspektus numatančiam įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas.
Sausį universitetų valdymo klausimas Vyriausybėje įstrigo aukštųjų
mokyklų rektoriams pasipriešinus naujovei, kad senatai būtų atsakingi tik už
studijų reikalus universitetuose, o visi valdymo, strateginiai klausimai
būtų perduoti iš visuomenės atstovų renkamai tarybai.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas ir suinteresuotų institucijų
atstovų pakoreguotas įstatymo projektas, Seimą turėtų pasiekti pavasario
sesijoje.