Pasak Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus, Vyriausybės
patvirtinti senojo įstatymo lopymai situacijos iš esmės nekeičia, o visa
aukštojo mokslo reformos ašis, jo teigimu, turi būti studijų kokybės
gerinimas per konkurenciją.
„Esminis dalykas - mes turim matyti, kas vyksta pasaulyje. Atvirom akim
matyti. Globali konkurencija dėl geriausių protų“, - trečiadienį,
pristatydamas jungtinį darbą, kalbėjo A.Kubilius ir ragino konkurencijoje
dalyvauti, perimant geriausius universitetų tvarkymo modelius.
„Mes turim labai aiškiai matyti, kad Lietuva pralaimi globalioj
konkurencijos dėl geriausių protų“, - sakė jis.
Politiko teigimu, dažnai kalbant apie aukštąjį mokslą pasiklystama
detalėse - pavyzdžiui, diskutuojama, kas rinks rektorius ir panašiai.
A.Kubiliaus nuomone, tai yra svarbu, bet ne svarbiausia. Dėl tokių detalių
esą gali būti diskutuojama ir vėliau, o pertvarkos šerdį turi sudaryti
universitetų konkurencinės kovos dėl gabiausių studentų ar geriausių studijų
programų aktyvinimas.
Pasak konservatoriaus, parlamentarų iniciatyva paruošti savąjį visiškai
naują įstatymą kilo pamačius Vyriausybės projektus, kurie „privertė
apsiverkti“.
„Kai pamatėm, kokį įstatymą parengė Vyriausybė, tai, atvirai tariant,
apsiverkėm, kad iš mūsų (partijų - BNS) susitarimo dvasios nieko nebeliko“,
- aiškino TS vadovas. Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras
Steponavičius ministrų kabineto pastangas taip pat įvertino kaip
socialdemokratų pasitraukimą iš pernai birželį pasiekto politinių partijų
susitarimo dėl aukštojo mokslo pertvarkos principų.
Pagal konservatorių ir liberalsąjūdiečių siūlomą projektą, kuris
paruoštas bendradarbiaujant su Nevalstybių aukštųjų mokyklų asociacija,
Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetais, Laisvosios rinkos
institutu (LLRI) bei kitais partneriais, studentai būtų skirstomi į keturias
grupes.
Į pirmąją patektų 5 proc. geriausiai baigusių mokyklas, kurie už studijas
nemokėtų iš viso. Antrąją grupę sudarytų studentai, kuriems valstybė
studijas finansuotų iš dalies. Tokių studentų skaičius įvairuotų kiekvienais
metais. Trečioji grupė būtų socialiai remtini jaunuoliai, kuriems mokslo
išlaidos būtų kompensuojamos, o į ketvirtąją patektų 20 proc. studentų,
mokslus baigę geriausiais rezultatais. Jiems valstybė grąžintų studijoms
išleistus pinigus (nesvarbu, ar mokėjo visą kainą, ar dalinę).
Esminė dešiniųjų siūloma nuostata - „pinigai vaikšto paskui studentą“.
Dėl šios priežasties, jeigu vienais metais gabiausi studentai sumanytų stoti
į ekonomiką, tai nemokančiųjų už studijas skaičius būtų didžiausias būtent
tarp ekonomistų. Tai esą turėtų lemti, kad aukštosios mokyklos stengtųsi
gerinti studijų programas ir pritraukti kuo daugiau gabių studentų.
Tačiau valstybė galėtų nuspręsti, jog Lietuvoje trūksta lituanistų, todėl
universitetams būtų duodamas užsakymas ir valstybės lėšomis būtų ruošiama
daugiau šios srities specialistų, nei tai būtų daroma normaliomis
aplinkybėmis. Dėl tokių užsakymų konkuruotų tiek valstybinės, tiek
nevalstybinės aukštosios mokyklos.
Naujuoju įstatymu taip pat turėtų būti keičiamas aukštųjų mokyklų
valdymas, kai strateginiai universitetų veiklos klausimai perleidžiami iš
socialinių partnerių deleguotų atstovų sudarytoms taryboms. Šios tarybos
rinktų ir atleistų universitetų rektorius, užtikrintų aukštųjų mokyklų
atskaitingumą visuomenei.
Šiuo metu universitetų rektorius renka Senatai, kurie sudaromi iš
universitete dirbančių mokslininkų bei studentų deleguojamų atstovų.
Studentai tokia tvarka yra išreiškę nepasitenkinimą, tačiau rektoriai
neatiduoda įtakos svertų taryboms, kuriose dirba verslininkai,
visuomenininkai bei kiti visuomeninę universitetų priežiūrą vykdantys
asmenys.
Pagal A.Kubiliaus ir G.Steponavičiaus siūlomą projektą, 9-12 narių
universiteto tarybą sudarytų iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų
parinkti asmenys bei socialiniai partneriai, kuriuos aukštojo mokslo tarybos
teikimu paskirtų švietimo ir mokslo ministras.
Naujajame dešiniųjų siūlomame įstatyme taip pat atsiranda nepriklausomas
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, kuris veiktų tokiais pat
pagrindais, kaip, pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Toks
kontrolierius prižiūrėtų, kad už akademinį nesąžiningumą tiek studentų, tiek
dėstytojų lauktų pelnytos bausmės. Pavyzdžiui, jeigu dėstytojas būtų
pripažintas pažeidęs akademinę etiką, jam grėstų mokslinio laipsnio
atėmimas. O jeigu aukštoji mokykla pernelyg atlaidžiai žiūrėtų į tokius
reikalus, tokiu atveju pačiai mokyklai grėstų negauti akreditacijos studijų
programoms.
Konservatorių ir liberalsąjūdiečių įstatymo projektas priimtinas ir
studentams.
„Pirmas įspūdis yra labai teigiamas vien dėl to, kad šis projektas apima
visus reforminius principus, kuriuos turi apimti įstatymas ir kurių nebeliko
tam projekte, kuris buvo Vyriausybės pateiktas“, - žurnalistams trečiadienį
sakė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė (LSAS) Indre
Vareikytė.
Tačiau, jos teigimu, dėl konkrečių nuostatų bus dar daug diskusijų, nes
studentams kyla klausimų. Jos nuomone, aukštosios mokyklos tikrai nepradės
veikti pagal tobulos konkurencijos modelį, todėl turi būti tiksliai
nustatyta, kad reguliuoja vienus ar kitus procesus. Esminiai klausimai,
kurie šiuo metu studentams neduoda ramybės - kaip bus reguliuojamas studentų
skaičius, nes šiuo metu į aukštąsias mokyllas sustoja beveik visi baigusieji
vidurines mokyklas.
Studentai nerimauja ir dėl mokesčio už studijas įvedimo bei kokybės
įtvirtinimo „etapiškumo“, tai yra, kas pirmiau - mokestis ar kokybė.
Vyriausybė antradienį taip pat įregistravo savąjį Mokslo ir studijų
įstatymo projektą, kurio kai kurio nuostatos sutampa su dešiniųjų siūlymais,
tačiau kuris sulaukė aršios studentų kritikos dėl esamos universitetų
valdymo tvarkos išsaugojimo, kai rektorius renka Senatai.
Ministrų kabinetas taip pat siūlo atsisakyti valstybinio studijų kainos
reguliavimo. Įstatymo projekte siūloma, kad studijų kainą nustatytų pati
aukštoji mokykla, tačiau studijų kaina būtų siejama su valstybės šiam
tikslui skiriama lėšų suma.
Be kita ko, Vyriausybės variante norima, jog valstybė nustatytų konkretų
specialistų skaičių, kurių rengimas konkrečioje studijų kryptyje bus
remiamas valstybės lėšomis. Tokiu būdu kiekvienai tokiai studijų vietai būtų
skiriamas finansavimas.
„Toks reglamentavimas leidžia įvesti lankstesnį „lėšos paskui studentą“
principą, kuris skatins aukštųjų mokyklų konkurenciją ir studijų kokybės
augimą“, - rašoma Vyriausybės aiškinamajame rašte.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė
socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio,
valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis
sutarimas dėl konkrečių įstatymą nepasiektas.