Pasak Ūkio ministerijos sekretoriaus Arūno Keramino, šiuo metu
verslininkai ypač mažai investuoja į mokslinius tyrimus, kurie vėliau gali
būti komercializuoti - pritaikyti rinkai. Dėl šios priežasties integruotų
mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimas būtų lyg mokykla, kurioje „augtų
verslo sektorius, mokantis naudotis šiais rezultatais.“
„Reikalinga užauginti verslo sektorių, gebantį naudotis šių slėnių
rezultatais, nes visgi mokslo rezultatai turėtų kažkur tai nueiti, o dabar
neretai mes esame peikiami, kad verslui mokslas nelabai įdomus“, -
jungtiniame Seimo Ekonomikos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų
posėdyje kalbėjo A.Keraminas.
Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms ministrų kabinetas yra pavedęs
suformuluoti konkrečią integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimo
koncepciją, kuri trečiadienį buvo pristatyta Seimo komitetams. Pagal ją,
Lietuvoje būtų kuriami penki slėniai arba centrai, kuriuose mokslinių tyrimų
rezultatai būtų atliekami atsižvelgus į verslininkų poreikius rinkoje.
Pagal Europos Sąjungos (ES) Lisabonos strategiją, tokiuose slėniuose
įmonės yra skatinamos investuoti į mokslinius tyrimus suteikiant dalinę
valstybės paramą, kuri gali siekti iki 50 proc. projekto išlaidų. Tokiu būdu
įmonės iš valstybės biudžeto arba ES struktūrinių fondų moksliniams tyrimams
gauna tarsi paramą, bet ji suteikiama viešo konkurso tvarka.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius
Raimundas Šiaučiūnas suabejojo, ar Lietuvoje įmonės tikrai būtų
suinteresuotos rimtai prisidėti prie mokslinių tyrimų. Pasak jo, „Achemos
grupė“ ir šiuo metu bendradarbiauja su universitetais, kuriems suteikia
įrangą, o mokslininkai atlieka tyrimus pagal šios įmonės užsakymą.
„Tie žmonės moka skaičiuoti, jeigu jiems reikia per mėnesį padaryti du
tyrimus, tai jiems nėra jokio tikslo investuoti į patalpas ir panašiai“, -
svarstė KTU rektorius.
Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė nebuvo tikra, ar bus
pasiektas bendras sinergetinis efektas, jeigu už slėnių kūrimą atsakingos
ministerijos bus pasidalijusios įtakos sektoriais, kai ŠMM visas lėšas skirs
slėnių plėtrai ir proveržiui, o Ūkio ministerija labiau investuos į
infrastruktūrą, laboratorijas ar bandymų patalpas.
„Aš bijau, kad mes po trupinėlį pamėtysim, o bendro efekto ir
nepasieksim“, - sakė B.Vėsaitė.
ŠMM posėdyje atstovavusi viceministrė Virginija Būdienė taip pat sakė,
jog tikimasi ir kitų ministerijų paramos, nes bent vienas iš penkių kurti
numatomų slėnių bus tiesiogiai susijęs su žemės ūkiu ir miškininkyste.
Iš viso planuojama kurti penkis mokslo, studijų ir verslo centrus -
Vilniaus saulėtekio technologijų slėnį (lazeriai, šviesos technologijos,
puslaidininkiai), Vilniaus santaros slėnį (biomedicina), Kauno santakos
slėnį (chemija, farmacija, ateities energetika), taip pat sektorinė slėnį
„Nemunas“ (žemės ūkis, miškininkystė) ir Lietuvos jūrinį sektorių (jūros
aplinka ir jūros technologijos).
Visiems slėniams kurti iš viso gali prireikti apie 2,7 mlrd. litų. Lėšos
turėtų plaukti iš ES struktūrinių fondų, privačių įmonių bei ŠMM ir Ūkio
ministerijos. Tačiau ŠMM sekretorės V.Būdienės teigimu, kadangi slėnių
kūrime nori dalyvauti ne visi Lietuvos universitetai, tai jeigu didžioji
šios ministerijos biudžeto dalis bus skirta investicijoms į integruotus
centrus, tai projektuose nedalyvaujančios aukštosios mokyklos bus „paliktos
dietai“.